„Brexit“ yra terminas, apibūdinantis Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) procesą. Šis terminas atsirado iš angliškų žodžių „Britain“ (Didžioji Britanija) ir „exit“ (išėjimas) derinio. 2016 m. birželio 23 d. įvykęs referendumas, kuriame 51,9% britų balsavo už pasitraukimą, ženklino naują JK ir ES santykių etapą.
Brexit priežastys
Pagrindinės „Brexit“ priežastys buvo susijusios su migracija, suverenitetu ir ekonominiais klausimais. Daugelis britų buvo nepatenkinti ES migracijos politika, kuri leido laisvą asmenų judėjimą tarp ES šalių. Tai sukėlė spaudimą viešosioms paslaugoms, darbo rinkai ir gyvenamajam būstui. Taip pat dauguma JK gyventojų jautė, kad ES institucijos per daug kišosi į šalies suverenitetą, sprendžiant vietos politinius klausimus.

Referendumo rezultatai ir padariniai
Referendumo rezultatai sukėlė didelį sukrėtimą tiek JK, tiek visame pasaulyje. JK buvo susiskaldžiusi – Anglija ir Velsas balsavo už pasitraukimą, o Škotija ir Šiaurės Airija – už pasilikimą ES. Tai sukėlė kalbas apie galimą Škotijos nepriklausomybės referendumą ir Šiaurės Airijos sienos su Airija klausimus.
Ekonominiai Brexit padariniai
Ekonomiškai „Brexit“ turėjo didelę įtaką. Nors kai kurie britai tikėjosi, kad išstojimas leis JK atkurti savo prekybos santykius ir sudaryti naujas sutartis, realybė buvo sudėtingesnė. Daugelis įmonių susidūrė su naujais prekybos barjerais, ypač eksporto ir importo srityje. Be to, investicijos į JK sumažėjo, nes daugelis kompanijų buvo neramios dėl politinės ir ekonominės ateities.
Politinis nestabilumas
„Brexit“ taip pat sukėlė politinį nestabilumą JK. Po referendumo tuometinis ministras pirmininkas Davidas Cameronas atsistatydino, o jo vietą užėmė Theresa May. Tačiau jai nepavyko pasiekti susitarimo su ES, kuris tenkintų visas JK politines jėgas. Tai paskatino kelis ministrų pasikeitimus ir galiausiai Boriso Johnsono atėjimą į valdžią. Johnsonas, palaikęs „Brexit“, sugebėjo pasiekti susitarimą su ES, tačiau ir šis susitarimas buvo labai ginčytinas.
Sociokultūriniai pokyčiai
„Brexit“ taip pat paveikė sociokultūrinius aspektus. Didžioji dalis jaunimo balsavo už pasilikimą ES, o vyresni rinkėjai – už pasitraukimą. Tai sukėlė kartų konfliktą ir dar labiau suskaldė visuomenę. Be to, imigracijos kontrolės griežtinimas paveikė daugelį ES piliečių, gyvenančių JK, ir atvirkščiai – britus, gyvenančius ES šalyse.
Brexit įtaka Lietuvai
Lietuvai „Brexit“ taip pat turėjo reikšmės. JK buvo viena iš populiariausių emigracijos krypčių lietuviams. Po „Brexit“ daugelis lietuvių susidūrė su teisiniais ir administraciniais iššūkiais, norėdami likti šalyje. Lietuva taip pat prarado svarbų ekonominį partnerį, tačiau šalies verslai stengėsi prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Brexit ateitis
Nors JK oficialiai pasitraukė iš ES 2020 m. sausio 31 d., „Brexit“ procesas vis dar tęsiasi. Derybos dėl prekybos susitarimų, pasienio klausimai tarp Šiaurės Airijos ir Airijos, ir politinė situacija JK rodo, kad „Brexit“ padariniai bus jaučiami dar ilgai.
Išvados
„Brexit“ buvo vienas iš svarbiausių politinių įvykių šiuolaikinėje JK istorijoje. Nors jis leido britams atgauti dalį suvereniteto ir kontroliuoti savo sienas, ekonominiai ir politiniai padariniai buvo didžiuliai. JK visuomenė liko susiskaldžiusi, o ekonominės pasekmės dar nebuvo visiškai įvertintos. Ateitis parodys, kaip JK sugebės prisitaikyti prie naujos realybės.