Širdies ir kraujagyslių ligos – rykštė, kasmet visame pasaulyje pasiglemžianti milijonus gyvybių. Lietuva, deja, ne išimtis. Šioje kovoje su nematomu priešu vienas pagrindinių taikinių yra „blogasis“ cholesterolis. O pagrindinis ginklas, kurį gydytojai pasitelkia jam įveikti, yra statinai. Tai viena plačiausiai vartojamų vaistų grupių pasaulyje, apipinta ne tik pagyromis dėl išgelbėtų gyvybių, bet ir mitais bei baimėmis. Kas iš tiesų yra statinai? Kaip jie veikia? Ar jie saugūs? Šiame straipsnyje pasistengsime atsakyti į visus šiuos klausimus ir pateikti išsamią, subalansuotą informaciją apie šiuos vaistus.
Pirmiausia – kas tas cholesterolis ir kodėl jis tampa priešu?
Prieš kalbant apie statinus, būtina suprasti, su kuo jie kovoja. Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, gyvybiškai svarbi mūsų organizmui. Jis dalyvauja ląstelių membranų statyboje, tam tikrų hormonų (pavyzdžiui, lytinių) ir vitamino D gamyboje. Be cholesterolio mes tiesiog negalėtume egzistuoti. Problemos prasideda tada, kai jo kraujyje tampa per daug, ypač vienos jo rūšies.
Dažnai girdime sąvokas „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis. Tai šiek tiek supaprastintas, bet vaizdingas apibūdinimas:
- „Blogasis“ cholesterolis, arba mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis. Jo pagrindinė funkcija – pernešti cholesterolį iš kepenų į viso kūno ląsteles. Kai MTL cholesterolio yra per daug, jis ima kauptis ant kraujagyslių sienelių, formuodamas aterosklerozines plokšteles. Šis procesas, vadinamas ateroskleroze, siaurina kraujagyslių spindį, trukdo kraujui laisvai tekėti ir didina trombų susidarymo riziką. Būtent šie trombai, užkimšę širdies ar smegenų kraujagysles, sukelia miokardo infarktą ar insultą.
- „Gerasis“ cholesterolis, arba didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis. Jis veikia kaip šiukšliavežis – surenka cholesterolio perteklių iš kraujagyslių ir grąžina jį atgal į kepenis, kur jis perdirbamas arba pašalinamas iš organizmo.
Taigi, pagrindinis tikslas siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų – palaikyti kuo mažesnį „blogojo“ MTL cholesterolio ir kuo didesnį „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį kraujyje.
Statinai: Kaip jie veikia?
Statinai yra vaistų grupė, kurios pagrindinis tikslas – efektyviai mažinti MTL cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jų veikimo principas yra genialiai paprastas, bet labai veiksmingas. Jie blokuoja pagrindinį fermentą kepenyse, vadinamą HMG-CoA reduktaze. Šis fermentas yra tarsi pagrindinis „dirigentas“ cholesterolio gamybos fabrike – mūsų kepenyse.
Įsivaizduokite, kad jūsų kepenys yra didžiulė gamykla, nuolat gaminanti cholesterolį. Statinai ateina ir šiek tiek „pridaro“ pagrindines gamybos linijas. Dėl to kepenys pagamina mažiau cholesterolio. Tačiau organizmui jo vis tiek reikia. Ką daro kepenys? Jos pradeda aktyviau „siurbti“ cholesterolį iš kraujo, kad kompensuotų gamybos sumažėjimą. Tam ant savo paviršiaus jos padidina specialių receptorių, gaudančių MTL cholesterolį, skaičių. Kuo daugiau šių receptorių, tuo daugiau „blogojo“ cholesterolio pašalinama iš kraujotakos. Rezultatas – MTL lygis kraujyje ženkliai krenta, kartais net 50 % ar daugiau.
Statinų nauda: Daugiau nei tik cholesterolio mažinimas
Nors pagrindinis ir labiausiai žinomas statinų poveikis yra MTL cholesterolio mažinimas, modernus mokslas atskleidė, kad jų nauda yra kur kas platesnė. Šie papildomi poveikiai, vadinami pleiotropiniais, yra ne mažiau svarbūs kovojant su širdies ligomis.
Pirminė nauda: LDL cholesterolio kontrolė
Tai – pagrindinė statinų misija. Sumažindami MTL kiekį, jie tiesiogiai lėtina aterosklerozės progresavimą. Mažiau cholesterolio kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, esamos plokštelės nustoja augti, o kraujagyslės išlieka elastingesnės ir pralaidesnės. Tai yra tiesioginis kelias į mažesnę infarkto ir insulto riziką.
Pleiotropiniai poveikiai: Paslėptoji statinų galia
Be pagrindinės savo funkcijos, statinai organizme veikia ir kitais, itin naudingais būdais:
- Uždegimo mažinimas: Šiandien jau žinoma, kad lėtinis uždegimas yra vienas iš pagrindinių aterosklerozės variklių. Statinai slopina uždegiminius procesus kraujagyslių sienelėse, taip dar labiau stabdydami plokštelių formavimąsi.
- Aterosklerozinių plokštelių stabilizavimas: Pavojingiausios yra ne didelės, o nestabilios, trapios plokštelės, kurios gali bet kada plyšti ir sukelti trombo susidarymą. Statinai „sutvirtina“ šias plokšteles, padengdami jas storesniu pluoštiniu dangalu ir sumažindami riziką, kad jos plyš.
- Endotelio funkcijos gerinimas: Endotelis – tai plonas ląstelių sluoksnis, išklojantis kraujagyslių vidų. Jis atsakingas už kraujagyslių išsiplėtimą ir susitraukimą, kraujo krešėjimo reguliavimą. Rūkymas, aukštas kraujospūdis, diabetas ir didelis cholesterolio kiekis pažeidžia endotelį. Statinai padeda atkurti normalią jo funkciją.
- Antioksidacinis poveikis: Statinai mažina oksidacinį stresą – procesą, kurio metu laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, įskaitant ir kraujagyslių ląsteles.
Visi šie papildomi poveikiai paaiškina, kodėl statinų nauda dažnai būna didesnė, nei būtų galima tikėtis vien tik iš cholesterolio sumažėjimo.
Kam ir kada skiriami statinai?
Sprendimą dėl statinų skyrimo priima tik gydytojas, įvertinęs individualią paciento riziką. Tai nėra vaistai, kuriuos reikėtų pradėti vartoti savarankiškai „profilaktiškai“. Gydytojai vertina visumą veiksnių: bendrojo ir MTL cholesterolio kiekį, amžių, lytį, kraujo spaudimą, rūkymo statusą, cukrinio diabeto buvimą, šeimos istoriją.
Paprastai statinai skiriami dviem tikslais:
- Pirminė prevencija: Žmonėms, kurie dar nepatyrė infarkto ar insulto, bet turi didelę riziką juos patirti ateityje (pvz., serga cukriniu diabetu, turi labai aukštą cholesterolio lygį, kurio nepavyksta sureguliuoti dieta ir fiziniu aktyvumu).
- Antrinė prevencija: Žmonėms, kurie jau yra persirgę miokardo infarktu, insultu, kuriems atlikta kraujagyslių plėtimo (stentavimo) ar šuntavimo operacija. Šiems pacientams statinai yra gyvybiškai būtini, nes ženkliai sumažina pakartotinių įvykių riziką.
Šalutinis poveikis ir rizikos: Ką reikia žinoti?
Kaip ir bet kurie vaistai, statinai gali sukelti šalutinį poveikį. Būtent baimė dėl galimų rizikų dažniausiai atgraso žmones nuo šių vaistų vartojimo. Svarbu pabrėžti, kad didžioji dauguma pacientų statinus toleruoja puikiai, o nauda aukštos rizikos grupėse nusveria galimas rizikas. Tačiau apie jas žinoti būtina.
Dažniausi, bet nepavojingi poveikiai
Pats dažniausias skundas – raumenų skausmas ar maudimas (mialgija). Jį patiria apie 5-10 % pacientų. Dažniausiai šis skausmas yra nestiprus, simetriškas (skauda abi kojas ar rankas) ir praeina sumažinus vaisto dozę arba pakeitus statiną kitu. Taip pat gali pasireikšti virškinimo sutrikimai – pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Apie visus šiuos simptomus būtina pasikalbėti su gydytoju.
Retesni, bet rimtesni pavojai
- Miopatija ir rabdomiolizė: Tai stiprus raumenų pažeidimas. Miopatija pasireiškia stipriu raumenų skausmu ir silpnumu. Rabdomiolizė – tai reta, bet gyvybei pavojinga būklė, kai suyra raumenų ląstelės, o jų turinys patenka į kraują ir gali pažeisti inkstus. Jos simptomai – itin stiprus raumenų skausmas, silpnumas, patamsėjęs (arbatos spalvos) šlapimas. Pastebėjus tokius požymius, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Svarbu paminėti, kad rabdomiolizės rizika yra itin maža (maždaug 1 atvejis iš 100 000 vartojančiųjų per metus).
- Poveikis kepenims: Statinai gali šiek tiek padidinti kepenų fermentų kiekį kraujyje. Dažniausiai tai būna laikina ir nekenksminga. Rimtas kepenų pažeidimas yra itin retas. Gydytojas, paskyręs statinus, periodiškai atlieka kraujo tyrimus, kad įvertintų kepenų funkciją.
- Cukraus kiekio kraujyje padidėjimas: Kai kuriems pacientams, ypač tiems, kurie jau turi polinkį į diabetą (antsvoris, prediabetas), statinai gali šiek tiek padidinti cukraus kiekį kraujyje ir paspartinti 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymą. Tačiau net ir šiems pacientams statinų nauda, mažinant infarkto ir insulto riziką, yra kur kas didesnė už diabeto riziką.
Populiariausi mitai apie statinus
Interneto platybėse ir iš lūpų į lūpas sklinda daugybė mitų apie statinus, kurie dažnai nepagrįstai gąsdina žmones.
Mitas 1: Statinai – tai „nuodai“ kepenims. Kaip minėta, rimtas kepenų pažeidimas yra ypač retas. Daug dažniau kepenis pažeidžia nutukimas (suriebėjusios kepenys) ar nesaikingas alkoholio vartojimas.
Mitas 2: Geriau pakeisti mitybą nei gerti vaistus. Gyvenimo būdo pokyčiai – sveika mityba, sportas, svorio kontrolė – yra kertinis akmuo kovojant su cholesteroliu. Tačiau daugeliui žmonių, ypač turintiems genetinį polinkį, vien to nepakanka. Statinai ir sveika gyvensena nėra alternatyvos – jie veikia kartu, papildydami vienas kitą.
Mitas 3: Statinai sukelia demenciją. Buvo pasirodę pranešimų apie galimą statinų poveikį atminčiai. Tačiau didelės apimties moksliniai tyrimai šios sąsajos nepatvirtino. Priešingai, yra duomenų, kad saugodami smegenų kraujagysles nuo aterosklerozės ir mažindami insulto riziką, statinai kaip tik gali padėti išsaugoti gerą kognityvinę funkciją ilgalaikėje perspektyvoje.
Mitas 4: Reikia vartoti kofermentą Q10 kartu su statinais. Statinai iš tiesų šiek tiek sumažina kofermento Q10, svarbaus ląstelių energijos gamybai, kiekį organizme. Manoma, kad tai galėtų būti viena iš raumenų skausmo priežasčių. Tačiau moksliniai tyrimai neįrodė, kad rutininis Q10 vartojimas apsaugo nuo šio šalutinio poveikio. Kai kuriems pacientams Q10 papildai gali padėti, bet tai nėra taisyklė ir dėl jų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju.
Statinai ir gyvenimo būdas: Sinergija sveikatos labui
Pati didžiausia klaida – manyti, kad pradėjus gerti statinus, galima pamiršti sveiką gyvenseną. Statinų tabletė nėra indulgencija valgyti riebų maistą ir gulėti ant sofos. Geriausi rezultatai pasiekiami tik tada, kai vaistų vartojimas derinamas su esminiais gyvenimo būdo pokyčiais:
- Subalansuota mityba: Pirmenybę teikite daržovėms, vaisiams, viso grūdo produktams, liesiems baltymams (žuvis, paukštiena), ankštinėms daržovėms. Ribokite sočiųjų ir transriebalų (randamų perdirbtuose produktuose, kepiniuose, margarine), cukraus ir druskos vartojimą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę (greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) padeda ne tik kontroliuoti svorį, bet ir didina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį.
- Rūkymo atsisakymas: Rūkymas tiesiogiai pažeidžia kraujagysles ir yra vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Metimas rūkyti duoda milžinišką naudą.
Išvados: Subalansuotas požiūris į statinų vartojimą
Statinai – tai galingas ir, daugeliu atvejų, gyvybes gelbstintis medicinos laimėjimas. Jie efektyviai mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir stabdo aterosklerozės vystymąsi, taip apsaugodami nuo infarkto ir insulto. Tačiau tai nėra saldainiai. Jų vartojimas turi būti pagrįstas, paskirtas gydytojo po atidaus individualios rizikos įvertinimo.
Svarbiausia – atviras dialogas su savo gydytoju. Nebijokite klausti, išsakyti savo abejonių ir pranešti apie bet kokius jaučiamus šalutinius poveikius. Savavališkai nutraukti statinų vartojimo negalima, nes cholesterolio lygis greitai grįš į buvusį, o su juo – ir visa rizika. Teisingai parinktas statinas, vartojamas kartu su sveika gyvensena, daugeliui žmonių gali padovanoti ilgus ir kokybiškus gyvenimo metus be širdies ir kraujagyslių ligų šešėlio.