Kiekviena moteris, planuojanti nėštumą, su nekantrumu ir viltimi laukia pirmųjų ženklų, galinčių patvirtinti džiugią naujieną. Tarp gausybės ankstyvųjų simptomų, tokių kaip krūtų jautrumas ar rytinis pykinimas, ypatingą vietą užima implantacinis kraujavimas. Tai vienas iš pačių anksčiausių ir labiausiai gluminančių nėštumo pranašų, dažnai supainiojamas su artėjančiomis mėnesinėmis. Kas tai per reiškinys? Kaip jį atpažinti ir atskirti nuo įprasto ciklo kraujavimo? Pasinerkime į šią temą giliau ir išsiaiškinkime viską, ką svarbu žinoti apie implantacinį kraujavimą.
Kas yra implantacinis kraujavimas ir kodėl jis įvyksta?
Norint suprasti, kas yra implantacinis kraujavimas, pirmiausia reikia perprasti pačią pastojimo pradžią. Viskas prasideda nuo ovuliacijos – momento, kai subrendęs kiaušinėlis palieka kiaušidę. Jei per artimiausias 12–24 valandas jis susitinka su spermatozoidu, įvyksta apvaisinimas. Taip susidaro zigota – naujos gyvybės užuomazga.
Tačiau tai tik kelionės pradžia. Apvaisintas kiaušinėlis (dabar jau vadinamas blastocista) pradeda savo maždaug savaitės trukmės kelionę kiaušintakiu link gimdos. Visą šį laiką jis aktyviai dalijasi ir auga. Galutinis jo tikslas – gimda, kurioje jis turės saugiai „įsitvirtinti“ ir praleisti ateinančius devynis mėnesius.
Būtent šis „įsitvirtinimo“ procesas ir vadinamas implantacija. Blastocista, pasiekusi gimdą, ieško tinkamos vietos prisitvirtinti prie gimdos sienelės, vadinamos endometriumu. Šis gimdos gleivinės sluoksnis yra storas, purus ir gausiai aprūpintas krauju bei maisto medžiagomis – ideali terpė augančiam embrionui. Bandydama įsiskverbti ir prisitvirtinti prie šio audinio, blastocista gali pažeisti smulkias kraujagysles. Būtent dėl šių mikroskopinių pažeidimų ir atsiranda nedidelis kraujavimas, kurį mes ir vadiname implantaciniu kraujavimu.
Galima sakyti, kad tai yra fizinis ženklas, jog embrionas sėkmingai rado savo namus gimdoje. Svarbu pabrėžti, kad tai yra visiškai normalus ir nepavojingas procesas. Tačiau jį patiria anaiptol ne visos moterys – statistiškai, implantacinis kraujavimas pasireiškia tik maždaug 25–30 % nėščiųjų. Taigi, jei jo nepastebėjote, tai tikrai nereiškia, kad kažkas negerai.
Kada tikėtis implantacinio kraujavimo?
Laikas yra vienas iš esminių veiksnių, padedančių atskirti implantacinį kraujavimą nuo mėnesinių. Implantacija paprastai įvyksta praėjus 6–12 dienų po ovuliacijos ir apvaisinimo. Dažniausiai tai nutinka maždaug 9 dieną po ovuliacijos.
Kadangi ovuliacija standartiniame 28 dienų cikle vyksta maždaug 14 dieną, implantacinis kraujavimas dažniausiai pasirodo likus kelioms dienoms iki numatomų mėnesinių arba maždaug tuo metu, kai jų laukiama. Būtent dėl šio sutapimo kyla didžiausia painiava. Moteris, pamačiusi kraują, gali nusivilti, manydama, kad prasidėjo eilinis ciklas, nors iš tiesų tai gali būti pirmasis nėštumo ženklas.
Pavyzdžiui, jei jūsų ciklas trunka 28 dienas, o ovuliacija įvyko 14 dieną, implantacija gali įvykti tarp 20 ir 26 ciklo dienos. Mėnesinių tokiu atveju lauktumėte maždaug 28 dieną. Kaip matote, laiko tarpas labai artimas, todėl atidumas detalėms tampa ypač svarbus.
Esminiai skirtumai: implantacinis kraujavimas vs. mėnesinės
Nors laikas gali būti apgaulingas, yra keletas esminių charakteristikų, padedančių atskirti šiuos du visiškai skirtingus kraujavimus. Atkreipkite dėmesį į šiuos penkis aspektus:
1. Trukmė
- Implantacinis kraujavimas: Labai trumpas. Dažniausiai trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Kartais tai gali būti vos vienkartinis „teptelėjimas“, pastebėtas ant tualetinio popieriaus.
- Mėnesinės: Trunka gerokai ilgiau, vidutiniškai nuo 3 iki 7 dienų.
2. Gausumas (Tėkmė)
- Implantacinis kraujavimas: Labai negausus. Tai labiau panašu į tepimą ar pavienes kraujo dėmeles (angl. spotting), o ne į tėkmę. Jums tikrai neprireiks tampono ar įkloto, skirto gausioms išskyroms.
- Mėnesinės: Prasideda nuo lengvo tepimo, bet greitai pereina į pastovią, stiprėjančią tėkmę, kuriai suvaldyti reikalingos higienos priemonės.
3. Spalva
- Implantacinis kraujavimas: Kraujas dažniausiai būna šviesiai rožinės arba rusvos, netgi rudos spalvos. Taip yra todėl, kad kraujui reikia šiek tiek laiko, kol jis pasiekia išorę. Per tą laiką jis spėja oksiduotis ir pakeisti spalvą. Tai „senas“ kraujas.
- Mėnesinės: Kraujas paprastai yra ryškiai raudonas, ypač gausiausiomis dienomis, vėliau gali tapti tamsesnis.
4. Krešuliai
- Implantacinis kraujavimas: Jam nebūdingi kraujo krešuliai. Dėl mažo kraujo kiekio jie tiesiog nesusidaro.
- Mėnesinės: Ypač gausiomis dienomis, kraujyje gali pasitaikyti audinių gabalėlių ar kraujo krešulių.
5. Skausmas ir spazmai
- Implantacinis kraujavimas: Gali būti lydimas labai lengvų, vos juntamų spazmų. Moterys juos dažnai apibūdina ne kaip skausmą, o kaip tempimo, dūrimo ar kutenimo jausmą pilvo apačioje. Šie pojūčiai yra trumpalaikiai.
- Mėnesinės: Dažnai sukelia stipresnius, ilgiau trunkančius ir kartais varginančius spazmus (dismenorėja), kurie gali plisti į nugarą ar kojas.
Kiti simptomai, lydintys implantaciją
Implantacinis kraujavimas retai kada ateina vienas. Kai embrionas prisitvirtina prie gimdos sienelės, moters organizme pradeda gamintis hormonas, vadinamas žmogaus chorioniniu gonadotropinu (hCG). Būtent šį hormoną aptinka nėštumo testai. Sparčiai didėjanti hCG koncentracija sukelia ir kitus ankstyvuosius nėštumo simptomus, kurie gali pasireikšti maždaug tuo pačiu metu kaip ir implantacinis kraujavimas:
- Jautrios, patinusios krūtys: Krūtys ir speneliai tampa jautresni prisilietimui, gali atrodyti sunkesni.
- Nuovargis: Gali užklupti staigus ir nepaaiškinamas nuovargis, noras nuolat miegoti.
- Nuotaikų kaita: Dėl hormonų audrų galite tapti jautresnė, irzlesnė ar verksmingesnė.
- Pykinimas: Nors klasikinis rytinis pykinimas dažniausiai prasideda kiek vėliau, kai kurios moterys jį pajunta labai anksti.
- Galvos skausmas: Hormonų pokyčiai gali išprovokuoti galvos skausmus.
- Pakilusi bazinė kūno temperatūra: Jei matuojate bazinę kūno temperatūrą, po implantacijos ji išlieka pakilusi (panašiai kaip ir visą liuteininę fazę po ovuliacijos).
Jei pastebėjote lengvą tepimą, kuris atitinka implantacinio kraujavimo aprašymą, ir kartu jaučiate vieną ar kelis iš šių simptomų, tikimybė, kad laukiatės, gerokai išauga.
Ką daryti, jei įtariate implantacinį kraujavimą?
Pirmas ir svarbiausias patarimas – nepanikuokite ir būkite kantri. Nors noras kuo greičiau atlikti nėštumo testą yra suprantamas, skubėjimas gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą. Kad nėštumo testas parodytų teigiamą atsakymą, hCG lygis kraujyje ir šlapime turi pasiekti tam tikrą ribą.
Nors hCG pradedamas gaminti iškart po implantacijos, jo koncentracija dvigubėja maždaug kas 48–72 valandas. Todėl patikimiausia nėštumo testą atlikti praėjus kelioms dienoms po implantacinio kraujavimo arba, dar geriau, sulaukus dienos, kai turėjo prasidėti mėnesinės, ir joms vėluojant.
Jei vis dėlto nekantraujate, galite rinktis itin jautrų nėštumo testą, kuris gali aptikti mažesnę hCG koncentraciją. Tačiau net ir tokiu atveju, jei gausite neigiamą atsakymą, verta pakartoti testą po kelių dienų, jei mėnesinės taip ir neprasidės.
Kada dėl kraujavimo reikėtų sunerimti?
Nors implantacinis kraujavimas yra normalus reiškinys, bet koks kraujavimas ankstyvojo nėštumo metu turėtų būti vertinamas atidžiai. Svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją. Būtinai pasikonsultuokite su specialistu, jei:
- Kraujavimas yra gausus: Jei per valandą prireikia sudrėkinti vieną ar daugiau įklotų/tamponų.
- Kraujavimas yra ryškiai raudonas ir ilgai trunkantis.
- Kartu su kraujavimu jaučiate stiprų, aštrų skausmą, ypač vienoje pilvo pusėje. Tai gali būti negimdinio nėštumo požymis – pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
- Kartu su kraujavimu atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis ar nemalonaus kvapo išskyros. Tai gali rodyti infekciją.
- Jaučiate galvos svaigimą, silpnumą ar alpstate.
Gydytojas, atlikęs apžiūrą, kraujo tyrimus (hCG kiekiui nustatyti) ir ultragarsinį tyrimą, galės tiksliai nustatyti kraujavimo priežastį ir įvertinti situaciją. Atminkite, kad kraujavimą nėštumo pradžioje gali sukelti ne tik implantacija, bet ir kitos priežastys, tokios kaip gimdos kaklelio jautrumas, persileidimas ar jau minėtas negimdinis nėštumas. Todėl atsargumas niekada nepakenks.
Pabaigai
Implantacinis kraujavimas – tai subtilus ir dažnai dviprasmiškas signalas, kurį siunčia moters kūnas. Tai gali būti pirmasis realus patvirtinimas, kad prasidėjo nauja gyvybė. Gebėjimas atpažinti jo ypatumus ir atskirti nuo artėjančių mėnesinių gali suteikti ramybės ir vilties tuo jautriu laukimo periodu. Svarbiausia yra įsiklausyti į savo kūną, stebėti pokyčius ir, esant bet kokioms abejonėms ar nerimui, nedvejojant kreiptis pagalbos į specialistus. Kiekvienos moters kelionė į motinystę yra unikali, o implantacinis kraujavimas yra tik vienas iš daugelio nuostabių jos etapų.