Nuo pat žmonijos aušros mus lydi nematomi palydovai – mikroskopiniai organizmai, galintys sukelti ligas. Jie egzistavo gerokai prieš mus ir, be abejonės, egzistuos dar ilgai. Tai – infekcinių ligų sukėlėjai. Nors mokslo ir medicinos pažanga leido mums pasiekti neįtikėtinų pergalių prieš daugelį mirtinų ligų, kova su infekcijomis tęsiasi ir šiandien. Pandemijos, sezoniniai gripo protrūkiai ar net paprastas peršalimas nuolat primena apie šių mažyčių, bet galingų priešų egzistavimą. Taigi, kas yra infekcinės ligos? Kaip jos plinta? Ir svarbiausia – kaip galime apsisaugoti patys ir apsaugoti aplinkinius? Pasinerkime į šį mikropasaulį, kad suprastume jo dėsnius ir išmoktume gyventi saugiau.
Kas yra infekcija ir kuo ji skiriasi nuo ligos?
Dažnai terminus „infekcija“ ir „infekcinė liga“ vartojame kaip sinonimus, tačiau tarp jų yra subtilus, bet svarbus skirtumas. Infekcija – tai procesas, kai į organizmą patenka ir jame pradeda daugintis patogeninis (ligą sukeliantis) mikroorganizmas: bakterija, virusas, grybelis ar parazitas. Tačiau pats patekimas dar nereiškia ligos. Mūsų imuninė sistema yra nuolatinėje parengtyje ir dažnai sugeba neutralizuoti įsibrovėlį anksčiau, nei šis spėja padaryti žalos. Tokiu atveju infekcija įvyksta, bet liga neišsivysto – žmogus nejaučia jokių simptomų.
Infekcinė liga išsivysto tuomet, kai mikroorganizmai, įveikę pirminius organizmo gynybos barjerus, pradeda aktyviai daugintis, pažeidžia ląsteles ar audinius ir sutrikdo normalią organizmo veiklą. Būtent tada ir atsiranda ligai būdingi simptomai: karščiavimas, skausmas, kosulys, bėrimas ir kiti negalavimai. Laikotarpis nuo mikrobų patekimo į organizmą iki pirmųjų simptomų pasireiškimo vadinamas inkubaciniu periodu. Jo trukmė priklauso nuo konkretaus sukėlėjo ir gali svyruoti nuo kelių valandų (pvz., apsinuodijus maistu) iki daugelio metų (pvz., ŽIV atveju).
Pagrindiniai sukėlėjai: didysis ketvertas
Infekcines ligas sukelia keturios pagrindinės mikroorganizmų grupės. Kiekviena jų turi unikalių savybių ir veikia organizmą skirtingai.
Bakterijos
Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai, kurių galima rasti visur: dirvožemyje, vandenyje, ant mūsų odos ir net mūsų žarnyne. Didžioji dauguma bakterijų yra nekenksmingos ar net naudingos – pavyzdžiui, gerosios žarnyno bakterijos padeda virškinti maistą ir gamina vitaminus. Tačiau nedidelė dalis bakterijų yra patogeninės ir gali sukelti rimtas ligas. Pavyzdžiui, Streptococcus pyogenes gali sukelti anginą ir skarlatiną, Salmonella – salmoneliozę, o Mycobacterium tuberculosis – tuberkuliozę. Bakterinės infekcijos dažniausiai gydomos antibiotikais – vaistais, kurie naikina bakterijas arba stabdo jų dauginimąsi. Deja, dėl perteklinio ir netinkamo antibiotikų vartojimo vis didesne problema tampa joms atsparios bakterijos.
Virusai
Virusai yra dar mažesni už bakterijas ir struktūra gerokai paprastesni. Iš esmės, tai yra genetinės medžiagos (DNR arba RNR) gabalėlis, apvilktas baltyminiu apvalkalu. Skirtingai nuo bakterijų, virusai negali daugintis savarankiškai – jiems būtina gyva ląstelė šeimininkė. Patekęs į organizmą, virusas „įsilaužia“ į ląstelę ir perprogramuoja ją taip, kad ši pradėtų gaminti tūkstančius viruso kopijų. Galiausiai ląstelė žūsta, o nauji virusai pasklinda po organizmą ir puola kitas ląsteles. Būtent virusai sukelia tokias ligas kaip gripas, peršalimas, vėjaraupiai, tymai, hepatitas, herpesas ir COVID-19. Kova su virusais yra sudėtingesnė nei su bakterijomis. Antibiotikai jų neveikia. Gydymui naudojami antivirusiniai vaistai, kurie dažniausiai slopina viruso dauginimąsi, tačiau efektyviausia apsaugos priemonė nuo daugelio virusinių ligų yra skiepai (vakcinos).
Grybeliai
Grybeliai – tai augalams giminingi organizmai, apimantys mieles, pelėsius ir mums gerai pažįstamus grybus. Grybelinės infekcijos, dar vadinamos mikozėmis, dažniausiai pažeidžia odą, nagus ar gleivines. Pavyzdžiui, Candida genties grybeliai gali sukelti pienligę, o dermatofitai – odos ar nagų grybelį. Nors paviršinės grybelinės infekcijos yra labiau nemalonios nei pavojingos, žmonėms su nusilpusia imunine sistema jos gali tapti sisteminėmis – išplisti po visą organizmą ir pažeisti vidaus organus. Tokios būklės yra labai pavojingos gyvybei. Grybelinėms infekcijoms gydyti naudojami priešgrybeliniai vaistai.
Parazitai
Parazitai – tai organizmai, kurie gyvena kitame organizme (šeimininke) ir minta jo sąskaita. Šiai grupei priskiriami tiek mikroskopiniai pirmuonys, tiek plika akimi matomi kirminai. Pirmuonys, tokie kaip Giardia lamblia, gali sukelti žarnyno sutrikimus (giardiozę), o Plasmodium genties pirmuonys, pernešami uodų, sukelia maliariją – vieną pavojingiausių infekcinių ligų pasaulyje. Kirmėlės, pavyzdžiui, kaspinuočiai ar spalinės, parazituoja virškinamajame trakte. Apsauga nuo parazitų glaudžiai susijusi su higiena, švaraus vandens ir saugaus maisto vartojimu.
Kaip plinta infekcijos? Plitimo keliai
Kad sukėlėjas galėtų sukelti ligą, jis pirmiausia turi patekti į organizmą. Tam yra keletas pagrindinių kelių.
- Oro lašelinis kelias. Tai vienas dažniausių plitimo būdų. Kai sergantis žmogus kosti, čiaudi ar net kalba, į aplinką pasklinda smulkūs seilių ar gleivių lašeliai su ligų sukėlėjais. Kitas žmogus, įkvėpęs šių lašelių, gali užsikrėsti. Taip plinta gripas, peršalimo ligos, tuberkuliozė, COVID-19.
- Kontaktinis kelias. Infekcija gali būti perduota per tiesioginį sąlytį su sergančiuoju (pvz., paspaudus ranką, apsikabinus) arba per užkrėstus daiktus (paviršius, durų rankenas, žaislus). Būtent todėl rankų higiena yra tokia svarbi.
- Per maistą ir vandenį (alimentarinis kelias). Užsikrėsti galima vartojant netinkamai termiškai apdorotą maistą, neplautas daržoves ar vaisius, geriant užterštą vandenį. Šiuo keliu dažniausiai plinta žarnyno infekcijos: salmoneliozė, vidurių šiltinė, hepatitas A.
- Per kraują. Kai kurie sukėlėjai, pavyzdžiui, ŽIV, hepatito B ir C virusai, gali būti perduodami per užkrėstą kraują ar kitus organizmo skysčius. Taip gali nutikti naudojant nesterilius instrumentus (pvz., darant tatuiruotes, veriant auskarus), dalijantis adatomis ar lytinių santykių metu.
- Per vabzdžius (transmisinis kelias). Kai kurie vabzdžiai, maitindamiesi krauju, gali pernešti ligų sukėlėjus nuo vieno žmogaus kitam. Pavyzdžiui, erkės platina Laimo ligą ir erkinį encefalitą, o uodai – maliariją, Zikos virusą.
Prevencija – galingiausias ginklas
Nors medicina gali pasiūlyti vis veiksmingesnį gydymą, pats geriausias būdas kovoti su infekcinėmis ligomis – jų išvengti. Prevencijos priemonės yra paprastos, tačiau itin efektyvios.
Skiepai
Vakcinacija yra vienas didžiausių visuomenės sveikatos pasiekimų istorijoje. Skiepų pagalba pavyko visiškai išnaikinti raupus, o poliomielitas yra ant išnykimo ribos. Vakcinos „išmoko“ mūsų imuninę sistemą atpažinti konkretų sukėlėją ir pagaminti antikūnus, nesukeliant pačios ligos. Jei ateityje organizmas susidurs su tikruoju mikrobu, imuninė sistema jį greitai atpažins ir sunaikins. Skiepytis svarbu ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkinių – kai pasiskiepija didelė visuomenės dalis, susidaro kolektyvinis imunitetas, apsaugantis ir tuos, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali būti skiepijami.
Higiena
Kruopštus ir reguliarus rankų plovimas su muilu ir vandeniu yra viena paprasčiausių ir veiksmingiausių priemonių, padedančių sustabdyti infekcijų plitimą. Rankas būtina plauti grįžus iš lauko, prieš valgant, pasinaudojus tualetu, nusičiaudėjus ar nusikosėjus. Taip pat svarbu laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną alkūnės linkiu, o ne delnu, kad mikrobai nepatektų ant rankų.
Saugus maistas
Norint išvengti žarnyno infekcijų, būtina tinkamai ruošti maistą. Mėsą, paukštieną ir žuvį reikia gerai išvirti ar iškepti. Vaisius ir daržoves – kruopščiai nuplauti. Svarbu atskirti žalią mėsą nuo jau paruoštų produktų, kad būtų išvengta kryžminės taršos.
Atsakingas požiūris
Pajutus pirmuosius ligos simptomus, svarbu likti namuose, kad neapkrėstumėte kitų. Jei simptomai sunkėja ar nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją. Savigyda, ypač netinkamas antibiotikų vartojimas, gali būti ne tik neveiksminga, bet ir žalinga, prisidedanti prie atsparumo antibiotikams didėjimo.
Kova, kuri niekada nesibaigia
Infekcinės ligos yra neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Mikroorganizmai nuolat kinta ir evoliucionuoja, atrasdami naujų būdų įveikti mūsų gynybą. Globalizacija, kelionės, klimato kaita ir urbanizacija taip pat sudaro sąlygas greitesniam naujų ir senų ligų plitimui. COVID-19 pandemija skaudžiai priminė, kokie pažeidžiami galime būti prieš naują, nepažįstamą virusą.
Tačiau žmonija taip pat nestovi vietoje. Mokslininkai nuolat kuria naujas vakcinas ir vaistus, tobulina diagnostikos metodus. Visuomenės švietimas ir supratimas apie prevencijos svarbą auga. Nors visiškai išnaikinti infekcinių ligų greičiausiai niekada nepavyks, bendromis pastangomis – mokslo, medicinos ir kiekvieno iš mūsų atsakingo elgesio dėka – galime sėkmingai kontroliuoti jų plitimą ir apsaugoti tai, kas brangiausia – savo ir artimųjų sveikatą.