Gyvename laikais, kai naujienų srautas dažnai primena katastrofinį filmą. Klimato krizė, socialinė nelygybė, geopolitiniai konfliktai ir pandemijų aidas – visa tai kuria nesaugumo jausmą. Tačiau 2015 metais pasaulio lyderiai, susirinkę Jungtinėse Tautose (JT), pasirašė dokumentą, kuris turėjo tapti savotišku „išgyvenimo vadovu“ žmonijai. Tai – „Darbotvarkė 2030“ ir joje išdėstyti 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT). Nors šis terminas dažnai skamba biurokratiniuose koridoriuose ir tvarumo ataskaitose, jo reikšmė mūsų kasdienybei yra milžiniška. Tai nėra tik skambūs lozungai apie „geresnį rytojų“. Tai yra konkretus, pamatuojamas ir, tiesą sakant, vienintelis realus planas, kaip mums visiems neišnykti ir sukurti gerovę, kuri nekenktų planetai.
Šiame straipsnyje mes nersime giliau nei įprasta. Pamirškite sausas ataskaitas. Mes panagrinėsime, kaip darnaus vystymosi tikslai veikia realią ekonomiką, kodėl Lietuvai sekasi vienose srityse, bet tragiškai stringame kitose, ir ar paprastas žmogus, rūšiuojantis šiukšles savo virtuvėje, iš tikrųjų gali pakeisti globalią statistiką.
Kas iš tikrųjų slypi po sąvoka „Darnus vystymasis“?
Prieš pradedant analizuoti pačius tikslus, būtina išsiaiškinti, ką reiškia pats „darnumas“. Dažnai žmonės tai tapatina tik su ekologija – medžių sodinimu ar plastiko atsisakymu. Tai klaidingas ir per siauras požiūris. Darnus vystymasis – tai balansas tarp trijų esminių polių: ekonomikos augimo, socialinės gerovės ir aplinkosaugos.
Įsivaizduokite trikojį suolelį. Jei viena koja (tarkime, ekonomika) bus per ilga, o kita (aplinkosauga) – nupjauta, suolelis nuvirs. Darnaus vystymosi tikslai yra bandymas sulyginti šias kojas. Tai suvokimas, kad negalime statyti gamyklų (ekonomika), jei jos nuodija orą, kuriuo kvėpuoja darbuotojai (aplinkosauga), ir moka jiems tiek mažai, kad šie negali išmaitinti vaikų (socialinė gerovė).
[Image of sustainable development three pillars diagram]
Istorinis kontekstas: Nuo tūkstantmečio tikslų iki DVT
DVT neatsirado tuščioje vietoje. Prieš tai, nuo 2000 iki 2015 metų, pasaulis vadovavosi Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT). Jie buvo orientuoti daugiausia į besivystančias šalis – kovą su badu Afrikoje, ligomis Azijoje ir pan. Tačiau 2015 m. atėjo suvokimas: problemos nėra lokalios. Klimato kaita nepripažįsta sienų, o skurdas egzistuoja net turtingiausiose Vakarų valstybėse. Todėl naujieji 17 tikslų yra universalūs – jie galioja tiek JAV, tiek Lietuvai, tiek Kenijai.
17 tikslų: Pasaulio DNR keitimas
Darnaus vystymosi tikslai yra suskirstyti į 17 pagrindinių kategorijų, po kuriomis slepiasi 169 konkretūs uždaviniai. Kad būtų lengviau suprasti, juos dažnai grupuojame į vadinamuosius „5 P“ (angl. People, Planet, Prosperity, Peace, Partnership): Žmonės, Planeta, Klestėjimas, Taika ir Partnerystė.
1. Žmogiškasis orumas (Tikslai 1–5)
Tai tikslai, skirti panaikinti skurdą ir badą, užtikrinti sveikatą, kokybišką švietimą ir lyčių lygybę. Galbūt manote, kad Lietuvoje bado problema nėra aktuali? Tačiau pažvelkime į „skurdo rizikos“ rodiklius. Lietuvoje senjorų ir vienišų tėvų skurdo lygis vis dar yra vienas aukščiausių ES. Todėl 1-asis tikslas („Jokio skurdo“) mums yra kritiškai svarbus.
- Sveikata ir gerovė (3 tikslas): Tai ne tik ligoninių statyba. Tai ir psichikos sveikatos stigma, su kuria Lietuva kovoja (savižudybių rodikliai vis dar kelia nerimą), ir lėtinių ligų prevencija.
- Lyčių lygybė (5 tikslas): Nors moterys Lietuvoje yra labiau išsilavinusios nei vyrai, jos vis dar uždirba mažiau (vadinamas „atotrūkis“), ir rečiau užima vadovaujančias pozicijas didžiausiose korporacijose.
2. Planeta – mūsų namai (Tikslai 6, 12, 13, 14, 15)
Ši grupė apima švarų vandenį, atsakingą vartojimą, klimato veiksmus bei gyvybės apsaugą vandenyje ir sausumoje.
Čia susiduriame su didžiausiu paradoksu. Vartotojiška visuomenė skatina pirkti, tačiau 12-asis tikslas („Atsakingas vartojimas ir gamyba“) sako „stop“. Kaip tai suderinti? Atsakymas slypi žiedinėje ekonomikoje. Tai sistema, kurioje atliekos tampa žaliava. Lietuva čia turi kuo pasigirti (užstato sistema tarai), tačiau tekstilės atliekų ir maisto švaistymo srityse dar turime nueiti ilgą kelią.
3. Klestėjimas ir ekonomika (Tikslai 7–11)
Tai prieinama ir švari energija, orus darbas, pramonės inovacijos, nelygybės mažinimas ir darnūs miestai.
Ypač įdomus 11-asis tikslas („Darnūs miestai ir bendruomenės“). Lietuvoje matome didžiulę urbanizaciją – Vilnius plečiasi, o regionai traukiasi. Darnus miestas nėra tik dangoraižiai; tai viešasis transportas, žaliosios zonos ir, svarbiausia, įperkamas būstas. Ar Vilniuje jauna šeima gali lengvai įsigyti būstą? Tai tiesioginis darnaus vystymosi klausimas.
Lietuva ir DVT: Kur esame pasaulio žemėlapyje?
Pagal pasaulinį darnaus vystymosi tikslų indeksą (SDG Index), Lietuva paprastai rikiuojasi tarp 30–40 geriausiai pasirodančių valstybių pasaulyje. Skamba neblogai, tiesa? Esame aukščiau už daugelį, tačiau velnias slypi detalėse. Panagrinėkime mūsų stipriąsias ir silpnąsias puses.
Kur Lietuva žiba?
- Švietimas (4 tikslas): Mūsų formaliojo švietimo prieinamumas yra puikus, palyginti su pasaulio vidurkiu. Beveik visi vaikai lanko mokyklas, aukštojo mokslo siekiančių procentas didelis.
- Partnerystės ir inovacijos (9 ir 17 tikslai): Lietuva sparčiai auga „FinTech“ ir biotechnologijų srityse, kas prisideda prie aukštos pridėtinės vertės kūrimo.
Kur Lietuva stringa?
Čia tenka nusiimti rožinius akinius. Pagrindiniai mūsų „raudoni šauktukai“ ataskaitose dažniausiai susiję su trimis sritimis:
- Klimato kaita (13 tikslas): Mūsų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, tenkančios vienam gyventojui, nemažėja taip sparčiai, kaip turėtų. Didžiausias kaltininkas – transporto sektorius. Senas automobilių parkas ir nepakankamai išvystyta viešojo transporto sistema regionuose yra mūsų Achilo kulnas.
- Socialinė nelygybė (10 tikslas): Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Atotrūkis tarp turtingiausių 20% ir skurdžiausių 20% vis dar šokiruoja. Tai tiesiogiai prieštarauja darnaus vystymosi principui „nepalikti nieko nuošalyje“.
- Sveikata (3 tikslas): Nors medicina prieinama, prevencija šlubuoja. Alkoholio vartojimo rodikliai, širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumas rodo, kad mūsų gyvensena nėra darni.
Verslo vaidmuo: Nuo labdaros prie ESG standartų
Anksčiau verslas į darnaus vystymosi tikslus žiūrėjo kaip į labdarą arba viešųjų ryšių triuką. „Pasodinome medelį, paaukojome vaikų namams – mes tvarūs.“ Dabar situacija keičiasi iš esmės. Investuotojai, bankai ir net darbuotojai reikalauja, kad įmonės vadovautųsi ESG (angl. Environmental, Social, and Governance) kriterijais.
Bankai vis dažniau atsisako finansuoti taršius verslus arba siūlo prastesnes palūkanas. Tuo tarpu „žalieji kreditai“ tampa norma. Verslui darnaus vystymosi tikslai tapo rizikos valdymo įrankiu. Jei esi gamykla ir nenaudoji atsinaujinančios energijos, rytoj tave gali „užsmaugti“ CO2 mokesčiai. Jei neišlaikai lyčių lygybės balanso valdyboje, gali prarasti reputaciją ir talentus.
Lietuvos verslas tai supranta. Matome vis daugiau įmonių, kurios ne tik deklaruoja, bet ir integruoja DVT į savo strategijas: mažina pakuočių kiekį, optimizuoja logistiką, investuoja į darbuotojų emocinę sveikatą.
Ar tai utopija? Kritinis žvilgsnis
Būtų nesąžininga kalbėti tik apie sėkmes. Darnaus vystymosi tikslai turi ir daug kritikų. Pagrindinis argumentas – tikslų perteklius ir prieštaravimai. Kai kurie ekonomistai teigia, kad siekis užtikrinti nuolatinį ekonomikos augimą (8 tikslas) iš esmės prieštarauja klimato kaitos stabdymui (13 tikslas) ir ekosistemų apsaugai. Ar įmanoma be galo augti ribotų išteklių planetoje?
Kita kritika – vadinamasis „Greenwashing“ (žaliasis smegenų plovimas). Įmonės ir vyriausybės dažnai naudoja spalvotus DVT kvadratėlius savo ataskaitose, kad paslėptų realius, dažnai ne tokius gražius veiksmus. Pavyzdžiui, naftos kompanija gali girtis investicijomis į saulės energetiką, nors 95% jos pajamų vis dar ateina iš iškastinio kuro.
Nepaisant kritikos, DVT šiuo metu yra geriausia, ką turime. Tai bendra kalba, kuria gali susikalbėti politikas iš Briuselio, verslininkas iš Vilniaus ir ūkininkas iš Pietų Amerikos.
Ką gali padaryti TU? Asmeninė atsakomybė
Dažnai jaučiamės bejėgiai prieš globalias problemas. Ką mano vienkartinis puodelis reiškia prieš milijonus tonų pramoninės taršos? Tačiau darnaus vystymosi tikslai prasideda nuo individualių pasirinkimų, kurie sukuria rinkos paklausą ir politinį spaudimą.
Štai konkretūs žingsniai, kaip kiekvienas lietuvis gali prisidėti prie DVT įgyvendinimo:
- Maistas: Mažinkite mėsos vartojimą. Gyvulininkystė yra atsakinga už didžiulę dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Bandykite „bemėsį pirmadienį“. Pirkite vietinę produkciją – taip mažinate transportavimo taršą ir remiate vietos ekonomiką.
- Energija: Jei turite galimybę, tapkite gaminančiu vartotoju (saulės elektrinės). Jei ne – tiesiog taupykite. LED lemputės, nepalikti prietaisai „budėjimo“ režime – tai elementaru, bet veiksminga.
- Vartojimas: Prieš pirkdami naują daiktą, paklauskite savęs: „Ar man to tikrai reikia?“. Rinkitės kokybiškus daiktus, kurie tarnauja ilgai. Taisykite, o ne išmeskite.
- Pilietiškumas: Balsuokite. Reikalaukite iš politikų atsakomybės už klimato kaitos sprendimus, o ne tik už trumpalaikius mokesčių pakeitimus. Dalyvaukite bendruomeninėse veiklose.
Ateities prognozės: Kas laukia po 2030-ųjų?
„Darbotvarkė 2030“ turi galiojimo laiką. Likus mažiau nei dešimtmečiui, akivaizdu, kad visų tikslų pasiekti nepavyks. COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje nubloškė pasaulį atgal, ypač skurdo ir maisto saugumo srityse. Tačiau tai nereiškia pralaimėjimo.
Ekspertai prognozuoja, kad po 2030 m. dėmesys dar labiau nukryps į klimato adaptaciją ir technologinius sprendimus. Dirbtinis intelektas, žalioji energetika ir biotechnologijos taps pagrindiniais įrankiais siekiant tvarumo. Lietuvai tai – milžiniška galimybė. Būdami maža, lanksti ir technologiškai pažangi šalis, mes galime tapti tvarumo inovacijų centru, eksportuojančiu sprendimus pasauliui.
Išvada: Pasirinkimas yra mūsų rankose
Darnaus vystymosi tikslai nėra kažkas, kas „nuleista iš viršaus“. Tai yra žmonijos bandymas susitarti, kaip gyventi bendruose namuose jų nesudeginant. Skepsis yra sveika, tačiau cinizmas – pražūtingas. Kiekvienas sprendimas – investuoti į taršią įmonę ar tvarią, pirkti pigų plastiką ar ilgaamžį produktą, balsuoti už populistą ar už strategą – mus artina arba tolina nuo tų 17-os tikslų.
Lietuva jau įrodė, kad gali transformuotis. Nuo planinės ekonomikos griuvėsių iki modernios Europos valstybės. Dabar mūsų laukia kitas etapas – tapti šalimi, kurioje ekonominis augimas nekenkia gamtai, o socialinė gerovė pasiekiama visiems, ne tik išrinktiesiems. Tai ambicinga? Taip. Bet ar turime kitą pasirinkimą?
Atminkite: Planetos „B“ nėra. Todėl planas „A“ – darnus vystymasis – privalo suveikti.