Kiekvienas Lietuvos miestas turi savo istoriją, savo dvasią ir savitą veidą. Tačiau kai kurie jų, tarsi tylūs milžinai, stovi nuošalyje nuo pagrindinių turistinių maršrutų, kantriai laukdami savo atradėjų. Būtent toks yra Joniškis – miestas, dažnai apibūdinamas kaip „vartai į Latviją“, tačiau savyje talpinantis kur kas daugiau nei tik pasienio punkto statusą. Tai – istorinės Žiemgalos žemės širdis, derlingų lygumų kraštas, išsaugojęs unikalius kultūros paminklus ir atkaklių, savo kraštą mylinčių žmonių dvasią. Leiskimės į kelionę po Joniškį ir jo apylinkes, kad atvertume šio miesto paslapčių skrynią ir pamatytume jį naujomis akimis.
Gilios istorijos šaknys Žiemgalos lygumose
Norint suprasti Joniškį, pirmiausia reikia pažinti Žiemgalą – galingą baltų gentį, kuri šimtmečius atkakliai priešinosi kryžiuočių ir kalavijuočių veržimuisi. Nors pats Joniškio vardas istoriniuose šaltiniuose pasirodo palyginti vėlai, XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje, šios žemės mena kur kas senesnius laikus. Visai netoli Joniškio, ties dabartiniu Jauniūnų kaimu, manoma, įvyko legendinis Saulės mūšis 1236 metais. Tai buvo vienas didžiausių ir svarbiausių lietuvių bei jų sąjungininkų žiemgalių laimėjimų prieš Kalavijuočių ordiną, pakeitęs istorijos tėkmę visame regione. Šis mūšis – tai tarsi simbolinis Joniškio krašto dvasios atspindys: atkaklumas, drąsa ir gebėjimas susivienyti vardan laisvės.
Pats miestas pradėjo kurtis aplink bažnyčią, kurią, manoma, fundavo Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. Būtent nuo jo vardo, tikėtina, ir kilo miesto pavadinimas. XVII amžiaus pradžioje Joniškis jau buvo svarbus prekybos ir amatų centras, gavęs prekybinių privilegijų, o 1616 m. karalius Zigmantas Vaza suteikė jam Magdeburgo teises. Tai buvo miesto klestėjimo pradžia. Pro Joniškį driekėsi svarbus prekybos kelias Ryga–Karaliaučius, kuris ne tik skatino ekonomikos augimą, bet ir formavo daugiakultūrį miesto veidą.
Daugiakultūris paveldas: sinagogų spindesys ir tragedija
Vienas ryškiausių ir unikaliausių Joniškio bruožų – jo žydų bendruomenės palikimas. Nuo XVIII amžiaus mieste pradėjo kurtis gausi žydų bendruomenė, kuri greitai tapo neatsiejama Joniškio ekonominio ir kultūrinio gyvenimo dalimi. Jie buvo pirkliai, amatininkai, gydytojai ir švietėjai, savo veikla garsinę miestą toli už jo ribų. Šios bendruomenės klestėjimo liudininkai – iki šių dienų išlikęs įspūdingas sinagogų kompleksas.
Joniškio centre, viena šalia kitos, stovi dvi sinagogos: Baltoji ir Raudonoji. Baltoji sinagoga, pastatyta XVIII a. pabaigoje, yra viena seniausių mūrinių sinagogų Lietuvoje. Jos klasicistinės formos ir didingi langai byloja apie buvusį bendruomenės statusą ir pasiturimą gyvenimą. Tai buvo vasarinė sinagoga, skirta didžiosioms religinėms šventėms. Šalia jos, XIX a. viduryje, iškilo Raudonoji sinagoga. Pastatyta iš raudonų plytų, ji pasižymi vadinamuoju „plytų stiliumi“ ir buvo naudojama kaip žiemos maldos namai bei mokykla (ješiva). Šis ansamblis yra išskirtinis ne tik Lietuvos, bet ir visos Rytų Europos mastu, liudijantis apie turtingą litvakų kultūrą.
Deja, Antrasis pasaulinis karas ir Holokaustas brutaliai nutraukė šios bendruomenės istoriją. Beveik visi Joniškio žydai buvo nužudyti, o sinagogos, praradusios savo tikinčiuosius, ilgus dešimtmečius stovėjo apleistos, naudotos kaip sandėliai. Tačiau Joniškis sugebėjo išsaugoti šį skaudų, bet nepaprastai svarbų paveldą. Šiandien abi sinagogos yra nuostabiai restauruotos. Jose nebevyksta pamaldos, tačiau jos atgimė kaip kultūros ir meno erdvės. Čia rengiamos parodos, koncertai, edukaciniai užsiėmimai, o Raudonojoje sinagogoje įkurta interaktyvi ekspozicija, pasakojanti apie Joniškio žydų istoriją. Apsilankymas šiame komplekse – tai ne tik pažintis su architektūra, bet ir gili istorijos pamoka apie sugyvenimą, klestėjimą ir tragišką netektį.
Ką pamatyti ir patirti Joniškyje?
Nors sinagogų kompleksas yra bene žymiausias miesto objektas, Joniškis gali pasiūlyti ir daugiau atradimų.
Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Miesto panoramoje dominuoja didinga, balta bažnyčia. Tai – Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, nuo kurios ir prasidėjo miesto istorija. Dabartinis pastatas iškilo XX a. pradžioje senosios, ne kartą degusios ir perstatytos šventovės vietoje. Jos neobarokinis stilius su klasicizmo elementais, masyvus bokštas ir erdvus interjeras palieka didelį įspūdį. Bažnyčios viduje saugomi keli vertingi XVIII a. meno kūriniai, išlikę iš senosios bažnyčios. Tai ne tik maldos namai, bet ir svarbus istorinis bei architektūrinis miesto simbolis.
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus
Norintiems dar giliau pasinerti į krašto praeitį, būtina aplankyti Joniškio istorijos ir kultūros muziejų. Įsikūręs buvusioje klebonijoje, muziejus kviečia susipažinti su Žiemgalos archeologiniais radiniais, etnografiniu paveldu, miesto raida ir iškiliomis asmenybėmis. Ekspozicijos pasakoja apie valstiečių buitį, amatus, tradicijas ir sudėtingus XX amžiaus istorijos vingius. Tai puiki vieta suprasti, kuo gyveno ir tebegyvena šio krašto žmonės.
Miesto dvasia ir renginiai
Pasivaikščiojimas po Joniškio centrą taip pat gali būti malonus. Nors miestas nukentėjo per karus, jame išliko keletas senų pastatų, o tvarkingos gatvės ir aikštės kuria ramaus, neskubraus provincijos miestelio atmosferą. Verta atkreipti dėmesį į Joniškio Jono Avyžiaus viešąją biblioteką – modernų kultūros židinį, pavadintą vieno žymiausių Lietuvos rašytojų, gimusio šiame krašte, vardu.
Rudenį, per Mykolines, Joniškyje šurmuliuoja tradicinė Mykoliukų mugė. Tai – derliaus, amatų ir bendruomeniškumo šventė, sutraukianti ne tik vietinius gyventojus, bet ir svečius iš visos Lietuvos. Čia galima paragauti vietos gėrybių, įsigyti tautodailininkų dirbinių ir pajusti tikrąją Žiemgalos dvasią.
Neatrasti perlai Joniškio apylinkėse: Žagarės fenomenas
Keliaujant po Joniškio kraštą, būtų neatleistina aplenkti Žagarę. Šis nedidelis miestas, įsikūręs Žagarės regioniniame parke, yra tikras perlas, garsėjantis ne tik Lietuvoje. Žagarė – tai vieta, kurioje susipina gamta, istorija ir unikalios tradicijos.
Žagarės vyšnių festivalis
Kiekvieną vasarą, liepos mėnesį, Žagarė virsta triukšminga ir spalvinga Lietuvos „vyšnių sostine“. Čia vykstantis Žagarės vyšnių festivalis yra vienas didžiausių ir linksmiausių vasaros renginių šalyje. Kelias dienas trunkanti šventė siūlo gausybę koncertų, spektaklių, sporto varžybų, amatų mugių ir, žinoma, visko, kas susiję su vyšniomis. Nuo vyšnių uogienės iki pyragų ir net vyšnių alaus – tai tikra šventė skonio receptoriams ir sielai. Festivalio metu vyksta ir garsusis Kaliausėms (iškamšoms) skirtas čempionatas – unikalus ir žaismingas reginys.
Žagarės dvaras ir žirgynas
Žagarės regioninio parko širdyje stovi įspūdingas Žagarės dvaro ansamblis, kurio istorija siekia XVI amžių. Naryškinų giminės suformuoti neoklasicistiniai rūmai ir parkas su tvenkiniais šiandien traukia lankytojus savo romantiška atmosfera. Tačiau didžiausias dvaro pasididžiavimas – čia veikiantis žirgynas. Žagarė nuo seno garsėja žirgininkystės tradicijomis, o čia auginami žirgai sėkmingai dalyvauja įvairiose varžybose. Apsilankymas žirgyne, galimybė pajodinėti ar tiesiog pasigrožėti tauriais gyvūnais palieka neišdildomą įspūdį.
Žagarės ozas ir gamtos takai
Žagarės regioninis parkas unikalus ne tik dėl kultūros paveldo, bet ir dėl išskirtinio kraštovaizdžio. Čia driekiasi ilgiausias Lietuvoje Žagarės ozas – ledynmečio suformuotas siauras, kalvotas gūbrys. Kelionė pažintiniu taku per ozą atveria nuostabius vaizdus į Švėtės upės slėnį ir apylinkių lygumas. Tai puiki vieta aktyvaus laisvalaikio mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, ieškantiems ramybės gamtos prieglobstyje.
Žiemgalos dvasia: darbštumas ir rami stiprybė
Joniškio kraštas – tai lygumų kraštas. Derlingos žemės nuo seno maitino čia gyvenančius žmones ir formavo jų charakterį. Žiemgaliai apibūdinami kaip darbštūs, kantrūs, gal kiek uždari, bet nuoširdūs ir tvirtai stovintys ant žemės žmonės. Jų ryšys su žeme yra stiprus ir autentiškas. Šiandien žemės ūkis tebėra viena svarbiausių regiono ekonomikos šakų, o Joniškio rajono laukuose auginami javai ir rapsai yra vieni derlingiausių šalyje.
Tačiau Joniškis nėra vien žemdirbių kraštas. Mieste veikia nedidelės pramonės įmonės, klesti paslaugų sektorius. Artumas Latvijai ir tarptautinė magistralė „Via Baltica“ atveria galimybių verslui ir logistikai. Kaip ir daugelis Lietuvos regionų, Joniškis susiduria su demografiniais iššūkiais, tačiau atgimstantis kultūrinis gyvenimas, restauruotas paveldas ir unikalios lankytinos vietos, tokios kaip Žagarė, teikia vilties, kad kraštas gali tapti patrauklesnis ne tik turistams, bet ir naujiems gyventojams.
Joniškis – tai miestas, kurį reikia ne tik pamatyti, bet ir pajusti. Tai vieta, kurioje susitinka praeitis ir dabartis, kur skaudžios istorijos pamokos virsta atvirumo ir kultūros židiniais, o žiemgališka dvasia juntama kiekviename žingsnyje – nuo derlingų laukų iki miesto grindinio. Kitą kartą važiuodami pro šalį, neskubėkite. Sustokite Joniškyje. Leiskite šiam miestui papasakoti jums savo istoriją. Galbūt atrasite ne tik Žiemgalos vartus, bet ir raktą į turtingą, gyvą ir nepaprastai įdomų Lietuvos kampelį.