Kai pagalvojame apie gyvūnijos pasaulio senbuvius, dažnai prieš akis iškyla dinozaurai. Tačiau kol šie milžinai liko tik muziejuose ir kino filmuose, jų mažesnieji giminaičiai – driežai – sėkmingai užkariavo beveik kiekvieną planetos kampelį. Nuo kaitrių dykumų smėlynų iki drėgnų atogrąžų miškų, o neretai ir mūsų pačių namų svetainių – driežas yra vienas sėkmingiausių evoliucijos kūrinių.
Tačiau kas iš tikrųjų yra šis žvynuotas padaras, kuris stebi mus savo nemirksinčiomis akimis? Ar tai tik šaltas, instinktų valdomas roplys, ar intelektualus, savitą charakterį turintis gyvūnas? Šiame straipsnyje panirsime į roplių biologiją, jų vietą Lietuvos gamtoje ir vis labiau populiarėjančią driežų auginimo kultūrą namuose.
Driežai Lietuvos gamtoje: Nematomi kaimynai
Daugelis lietuvių nustemba sužinoję, kad mūsų klimato zonoje, kur žiemos būna atšiaurios ir tamsios, gyvena driežai. Nors mes negalime pasigirti tokia rūšių įvairove kaip Australija ar Pietų Amerika, mūsų vietinės rūšys yra unikalios ir puikiai prisitaikiusios prie permainingų orų.
Vikrusis driežas (Lacerta agilis)
Tai dažniausiai Lietuvoje sutinkamas driežas. Tikriausiai ne kartą matėte jį besišildantį ant kelmo pamiškėje ar ant akmens sodyboje. Patinėliai poravimosi metu pasidabina ryškiai žalia spalva, o patelės išlieka pilkšvai rudos su maskuojančiais raštais. Jų pavadinimas „vikrusis“ nėra atsitiktinis – pavojaus akimirką jie juda žaibiškai. Įdomu tai, kad šie driežai žiemoja giliai po žeme, urveliuose, kur temperatūra nenukrenta žemiau nulio.
Gyvavedis driežas (Zootoca vivipara)
Ši rūšis yra tikras evoliucijos stebuklas. Skirtingai nei dauguma roplių, kurie deda kiaušinius, šis driežas veda gyvus jauniklius (tiksliau, jaunikliai išsirita iš kiaušinio plėvelės patelės kūne arba tuoj pat po padėjimo). Tai adaptacija šaltam klimatui – kiaušiniams mūsų žemėje būtų per šalta, todėl motina juos „šildo“ nešiodama savyje. Jie dažniau sutinkami drėgnose vietose, pelkėse, durpynuose.
Gluodenas (Anguis fragilis): Driežas be kojų
Tai – didžiausio nesusipratimo auka Lietuvos miškuose. Žmonės, pamatę gluodeną, dažnai klykia „gyvatė!“ ir, deja, neretai jį užmuša. Tačiau gluodenas nėra gyvatė. Tai – bekojis driežas. Nuo gyvačių jis skiriasi keliais esminiais bruožais: jis turi akių vokus (gali mirksėti), o jo kūnas nėra toks lankstus kaip gyvatės. Be to, ištikus mirtinam pavojui, gluodenas gali numesti uodegą – savybė, kurios gyvatės neturi.
Egzotika namuose: Kodėl driežai tampa populiariais augintiniais?
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje stebimas egzotinių gyvūnų auginimo bumas. Driežas nebėra tik keistuolių ar biologų augintinis. Jis tampa stilingu, įdomiu ir neretai – labai mylimu šeimos nariu. Kodėl vis daugiau žmonių šunį ar katę iškeičia į žvynuotąjį draugą?
- Tyla ir ramybė: Driežai neloja, nekniaukia ir nekelia triukšmo naktimis (išskyrus kai kuriuos gekonus, kurie gali leisti specifinius garsus).
- Alergijų nebuvimas: Žmonėms, alergiškiems kailiui ar plaukams, roplys yra puiki išeitis. Driežai neturi alergenų, būdingų žinduoliams.
- Nedidelė erdvė: Daugumai populiarių rūšių nereikia didelio kiemo ar atskiro kambario. Tinkamai įrengtas terariumas gali tapti ne tik namais gyvūnui, bet ir įspūdinga interjero detale.
- Unikalus elgesys: Stebėti driežą yra tarsi žiūrėti „Discovery“ kanalą gyvai. Jų medžioklės instinktai, bendravimo ženklai ir aplinkos tyrinėjimas yra hipnotizuojantis reginys.
Populiariausios driežų rūšys pradedantiesiems
Jei nusprendėte įsigyti driežą, svarbu suprasti, kad „driežas“ yra labai plati sąvoka. Skirtingos rūšys reikalauja radikaliai skirtingos priežiūros. Štai keletas rūšių, kurios geriausiai tinka pradedantiesiems augintojams Lietuvoje.
Barzdotoji agama (Pogona vitticeps)
Tai dažnai vadinama „roplių pasaulio šunimi“. Barzdotosios agamos yra nepaprastai socialios, smalsios ir, atrodo, mėgaujasi žmogaus draugija. Jos užauga gana didelės (iki 50–60 cm su uodega), todėl joms reikia erdvaus terariumo. Jos yra visaėdės – valgo tiek vabzdžius, tiek daržoves bei vaisius. Jų „barzda“ – tai spygliuota pagurklio oda, kurią jos gali išpūsti rodydamos emocijas.
Leopardinis gekonas (Eublepharis macularius)
Jei ieškote nedidelio, naktinio gyvūno – tai idealus pasirinkimas. Leopardiniai gekonai yra vieni iš nedaugelio gekonų, turinčių akių vokus, todėl jie atrodo lyg nuolat besišypsantys. Jų raštai primena leopardo kailį. Šie driežai nereikalauja sudėtingo apšvietimo (nes aktyvūs prieblandoje), o jų priežiūra yra viena paprasčiausių. Be to, jie pasižymi ramiu būdu ir retai kandžiojasi.
Skiauterėtasis gekonas (Correlophus ciliatus)
Ši rūšis ilgą laiką buvo laikoma išnykusia, kol 1994 metais vėl buvo atrasta Naujojoje Kaledonijoje. Dabar tai vienas populiariausių augintinių pasaulyje. Jie unikalūs tuo, kad gali gyventi kambario temperatūroje (jiems nereikia stipraus šildymo) ir minta specialia vaisine košele, todėl vabzdžių jiems reikia mažiau. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nemėgsta namuose laikyti svirplių ar tarakonų.
Terariumas: Ne narvas, o ekosistema
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji, yra manymas, kad driežą galima tiesiog įdėti į stiklinį akvariumą. Driežas yra ektoterminis (šaltakraujis) gyvūnas, o tai reiškia, kad jo kūno temperatūra ir medžiagų apykaita tiesiogiai priklauso nuo aplinkos.
Temperatūros gradientas
Terariume privalo būti dvi zonos: šiltoji (kur driežas kaitinasi ir virškina maistą) ir vėsioji (kur jis gali atvėsti). Jei visas terariumas bus vienodai karštas, gyvūnas gali perkaisti ir žūti. Jei per šaltas – sustos virškinimas ir nusilps imuninė sistema.
UVB spinduliai – gyvybės šaltinis
Daugumai dieninių driežų (pavyzdžiui, agamoms, iguanoms, chameleonams) gyvybiškai būtina speciali UVB lempa. Be šių spindulių roplių organizmas negamina vitamino D3, o be jo – neįsisavina kalcio. Rezultatas – baisi liga, vadinama metaboline kaulų liga (MBD), kai gyvūno kaulai tampa minkšti, deformuojasi ir lūžta nuo menkiausio judesio. Paprasta stalinė lempa ar saulė pro langą šių spindulių nesuteikia (stiklas blokuoja UVB).
Substratas ir dekoracijos
Gruntas terariume turi būti parinktas pagal rūšį. Dykumų driežams netinka paprastas smėlis (kurį jie gali prisivalgyti ir užsikimšti žarnyną), geriau naudoti specialų molio mišinį, akmenis arba plyteles. Atogrąžų driežams reikalingas drėgmę sulaikantis substratas – kokoso durpės ar žievė. Svarbu sukurti slėptuves – driežas turi jaustis saugus, turėti vietą, kur galėtų pasislėpti nuo stebėtojų akių.
Mitybos niuansai: Ne tik „vabzdžiai dėžutėje“
Driežų mityba yra mokslas. Negalima tiesiog pagauti musę lauke ir duoti augintiniui (laukiniai vabzdžiai gali turėti parazitų ar būti paveikti pesticidais). Maistinius vabzdžius – svirplius, tarakonus, miltkirmėles – reikia pirkti specialiose parduotuvėse arba auginti patiems.
Tačiau čia yra paslaptis: pats vabzdys dažnai yra maistingas tiek, kiek maistingas jo paties suvalgytas maistas. Todėl egzistuoja terminas „Gut-loading“ (žarnyno užpildymas). Prieš duodami svirplį driežui, turite tą svirplį pamaitinti kokybiškomis daržovėmis, vaisiais ir vitaminais. Taip driežas gauna ne tik baltymų iš vabzdžio, bet ir visų reikalingų medžiagų iš jo skrandžio turinio.
Papildai yra privalomi. Kalcio milteliai (dažniausiai be D3, jei naudojama gera UVB lempa, arba su D3, jei jos nėra) turi būti barstomi ant maisto reguliariai. Be jų net ir sočiausias driežas gali susirgti.
Elgsena ir bendravimas: Ką sako driežo kūno kalba?
Nors driežai nekalba, jie bendrauja labai išraiškingai. Jei žinote, ko ieškoti, galite lengvai suprasti savo augintinio nuotaiką.
- Galvos linkčiojimas (Head Bobbing): Tai dominavimo ženklas. Patinėliai taip rodo savo teritoriją kitiems patinams arba bando sužavėti patelę. Kartais jie tai daro ir šeimininkui, norėdami pasakyti „čia aš bosas“.
- Rankos mostagavimas (Arm Waving): Tai dažniausiai matoma pas barzdotąsias agamas. Lėtas vienos kojos pakėlimas ir sukinėjimas ratu reiškia nuolankumą. Tai tarsi sakymas: „Aš tau negrėsiu, prašau manęs neskriausti“.
- Spalvų keitimas: Tai būdinga ne tik chameleonams. Daugelis driežų keičia spalvą priklausomai nuo temperatūros (tamsesnė sugeria daugiau šilumos) arba streso lygio. Pavyzdžiui, pajuodusi barzdotoji agama dažniausiai reiškia, kad ji yra supykusi arba jai šalta.
- Uodegos vizginimas: Priešingai nei šunims, driežams tai dažniausiai reiškia susijaudinimą prieš puolant grobį arba gynybinę reakciją. Pavyzdžiui, leopardiniai gekonai dažnai greitai vizgina uodegos galiuką prieš griebdami svirplį.
Sveikata ir ilgaamžiškumas: Atsakomybė dešimtmečiams
Įsigyjant driežą, svarbu suvokti, kad tai ilgalaikis įsipareigojimas. Daugelis driežų gyvena ilgiau nei žiurkėnai ar triušiai. Leopardinis gekonas gali gyventi 15–20 metų, o kai kurios didesnės rūšys – ir dar ilgiau. Tai reiškia, kad gyvūnas bus su jumis per kelis gyvenimo etapus.
Nėrimasis (Shedding)
Visi ropliai augdami keičia odą. Jauni driežai tai daro dažnai (kas kelias savaites), suaugę – rečiau. Svarbu užtikrinti tinkamą drėgmę nėrimosi metu. Jei oda nenusilupa visiškai (ypač nuo pirštų galų ar uodegos galiuko), ji gali uždžiūti, sutrikdyti kraujotaką ir sukelti galūnės nekrozę. Šeimininko pareiga – atidžiai apžiūrėti driežą po kiekvieno nėrimosi.
Salmoneliozės rizika
Reikia paminėti ir higieną. Ropliai savo virškinamajame trakte natūraliai nešioja salmonelių bakterijas. Jiems patiems tai nekenkia, tačiau žmonėms tai gali sukelti ligą. Taisyklė paprasta: palietus driežą ar tvarkant jo terariumą, būtina nusiplauti rankas. Tai ypač svarbu vaikams. Nerekomenduojama bučiuoti roplių ar leisti jiems vaikščioti ant virtuvės stalų.
[Image of gecko eye close up]
Mitai apie driežus, kuriuos laikas pamiršti
Visuomenėje vis dar gajūs mitai, kurie klaidina pradedančiuosius augintojus.
Mitas: Driežai yra šalti ir nejaučia prieraišumo.
Tiesa: Nors jie neturi tokio emocinio intelekto kaip šunys, driežai atpažįsta savo šeimininkus. Daugelis jų mėgsta būti imami ant rankų, nes žmogaus kūnas skleidžia šilumą. Kai kurie driežai akivaizdžiai rodo pasitikėjimą ir netgi patys prašosi išleidžiami iš terariumo pabendrauti.
Mitas: Driežas gali atauginti bet kurią kūno dalį.
Tiesa: Tik kai kurie driežai gali atauginti uodegą (autotomija), ir net tada naujoji uodega dažniausiai būna kitokia – trumpesnė, kitos spalvos ar struktūros. Kojų ar kitų organų jie neataugina.
Mitas: Driežui užtenka tik augalinio maisto.
Tiesa: Tai priklauso nuo rūšies. Iguanos yra vegetarės, tačiau dauguma populiarių driežų (agamų, gekonų) yra visaėdžiai arba vabzdžiaėdžiai. Maitinant vabzdžiaėdį tik salotomis, jis tiesiog mirs iš bado.
Apibendrinimas: Ar driežas – gyvūnas tau?
Driežas namuose – tai langas į laukinę gamtą. Tai galimybė kasdien stebėti milijonus metų trukusios evoliucijos rezultatą. Tačiau tai nėra žaislas ar interjero detalė. Tai gyva, jaučianti būtybė, kurios gerovė 100% priklauso nuo jūsų žinių ir pastangų.
Prieš parsinešdami driežą namo, atlikite namų darbus. Pasidomėkite konkrečios rūšies poreikiais, pasiruoškite terariumą, įsigykite tinkamą įrangą ir susiraskite veterinarijos gydytoją, kuris specializuojasi egzotiniuose gyvūnuose (jų nėra daug). Jei esate pasiruošę investuoti laiką ir meilę, driežas atsilygins jums unikalia draugyste ir ramybe, kurios taip trūksta šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje.