Kas ateina į galvą išgirdus žodį „pirmadienis“? Daugeliui tai – neišvengiama kančia, naujos darbo savaitės pradžia ir saldaus savaitgalio pabaiga. Tačiau populiariojoje kultūroje yra vienas personažas, kurio neapykanta pirmadieniams tapo legendine. Tai – Garfildas. Oranžinis, pūkuotas, ciniškas katinas, kurio gyvenimo filosofija telpa į kelis paprastus žodžius: lazanija, miegas ir absoliutus tingulys. Jau daugiau nei keturis dešimtmečius šis personažas džiugina, juokina ir, stebėtina, įkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje. Bet kas slypi už šio tingaus kailio kamuolio? Kaip paprasta komiksų juostelė virto pasauline imperija? Pasinerkime į Garfildo pasaulį – pasaulį, kuriame didžiausias žygdarbis yra atsikelti iš lovos, o didžiausia vertybė – pilnas skrandis.
Gimė legenda: Kaip Jim Davis sukūrė Garfildą
Kiekviena didi istorija turi savo pradžią, o Garfildo istorija neatsiejama nuo jo kūrėjo – amerikiečių karikatūristo Jimo Daviso. Gimęs ir augęs Indianos valstijos fermoje, Davis nuo mažens buvo apsuptas gyvūnų, ypač kačių. Jų buvo dešimtys, ir jaunas Jimas turėjo puikią progą stebėti jų įpročius, charakterius ir nepriklausomą prigimtį. Tačiau ironiška, kad pats Davis vaikystėje sirgo astma, tad negalėjo daug laiko praleisti lauke. Būtent tai jį pastūmėjo prie piešimo – veiklos, kuria galima užsiimti viduje.
Prieš sukuriant Garfildą, Davis jau buvo bandęs savo jėgas komiksų pasaulyje. Jo ankstesnis kūrinys, „Gnorm Gnat“, pasakojo apie vabzdžius. Nors komiksas buvo techniškai neblogas, redaktoriai jį nuolat atmesdavo su paprastu paaiškinimu: „Niekas negali susitapatinti su vabzdžiu“. Davis suprato, kad jam reikia personažo, kuris būtų artimesnis skaitytojui. Prisiminęs savo vaikystės kates ir pastebėjęs, kad tuo metu komiksų rinkoje dominavo šunys (tokie kaip Snoopy), jis pamatė laisvą nišą. Trūko ryškaus, charizmatiško katino.
Taip gimė idėja apie storą, tingų, bet protingą katiną. O vardas? Jis atkeliavo iš pačios Daviso šeimos. Kūrėjas pavadino savo personažą senelio Jameso A. Garfieldo Daviso garbei – žmogaus, kurį jis apibūdino kaip „didelį, piktą vyrą su švelnia širdimi“. Šis apibūdinimas stebėtinai gerai tiko ir būsimai komiksų žvaigždei.
Pirmoji Garfildo komiksų juostelė pasirodė 1978 metų birželio 19 dieną. Iš pradžių pagrindiniu veikėju buvo numatytas Garfildo šeimininkas Džonas Arbaklas (Jon Arbuckle), nevykėlis karikatūristas, kuriam nuolat nesiseka pasimatymuose. Garfildas turėjo būti tik šalutinis veikėjas, ciniškas stebėtojas. Tačiau skaitytojai iškart pamilo būtent katiną. Jo kandūs komentarai, išsakomi minčių burbuluose, ir žmogiškos silpnybės pavergė publiką. Davis greitai suprato, kas yra tikroji žvaigždė, ir komikso fokusas natūraliai persikėlė nuo Džono prie Garfildo. Sėkmė buvo žaibiška. Per kelerius metus komiksas iš kelių dešimčių laikraščių paplito po visą šalį, o vėliau – ir po visą pasaulį, tapdamas labiausiai sindikuota komiksų juostele istorijoje ir pelnydamas Gineso pasaulio rekordą.
Oranžinis cinikas su auksine širdimi? Garfildo asmenybės anatomija
Garfildo populiarumo paslaptis slypi jo daugiasluoksniame, nors iš pirmo žvilgsnio paprastame, charakteryje. Jis yra žmogiškųjų ydų ir silpnybių koncentratas, įvilktas į pūkuotą katino kailį.
- Tinginystė ir apetitas: Tai du pamatiniai Garfildo asmenybės stulpai. Jo meilė maistui, ypač lazanijai, yra beribė. Jis valgo ne tam, kad išgyventų, o tam, kad mėgautųsi. Jo požiūris į fizinį aktyvumą yra dar paprastesnis – kam judėti, jei galima gulėti? Garfildo tingumas nėra tiesiog pasyvumas; tai aktyvus pasirinkimas, filosofija. Jis išaukština komfortą ir malonumą aukščiau visko, ir mes, slapta ar atvirai, jam pavydime.
- Cinizmas ir sąmojis: Garfildas yra aštrialiežuvis stebėtojas. Kadangi jis nekalba (bent jau ne taip, kad žmonės girdėtų), visi jo komentarai yra vidiniai monologai. Tai leidžia jam būti absoliučiai sąžiningam ir kandžiam. Jis šaiposi iš Džono nevykėliškumo, Odžio naivumo ir apskritai iš pasaulio absurdo. Jo humoras – sausas, sarkastiškas ir dažnai pataikantis tiesiai į dešimtuką.
- Neapykanta pirmadieniams ir vorams: Ši savybė pavertė Garfildą tikru liaudies didvyriu. Pirmadienis jam simbolizuoja viską, kas blogiausia – rutinos pradžią, malonumų pabaigą. Nors katinui, kuris nedirba, pirmadienis neturėtų skirtis nuo kitų dienų, ši iracionali neapykanta yra neįtikėtinai artima kiekvienam dirbančiam žmogui. Tai universalus jausmas, kurį Garfildas išreiškia už mus visus. O baimė vorams? Tiesiog dar viena žmogiška ir juokinga silpnybė.
- Santyis su kitais: Nors Garfildas save laiko visatos centru, jo pasaulis nebūtų toks spalvingas be kitų personažų.
- Džonas Arbaklas: Šeimininkas, kurį Garfildas labiau laiko savo personalu. Džonas yra socialiai nerangus, beviltiškas romantikas, kurio gyvenimo tikslas – rasti meilę ir priversti Garfildą elgtis kaip normaliam katinui. Jų santykis – tai nuolatinė kova, kurioje Garfildas beveik visada laimi, manipuliuodamas Džono kaltės jausmu ir gerumu.
- Odis (Odie): Geltonas, seilėtas, amžinai laimingas ir, Garfildo nuomone, absoliučiai kvailas šuo. Odis yra pagrindinis Garfildo patyčių objektas. Katinas nuolat jį spardo nuo stalo, apgaudinėja ir visaip išnaudoja. Tačiau giliai širdyje (labai giliai) Garfildas jaučia Odiui tam tikrą prieraišumą. Odis yra tobula atsvara ciniškam Garfildui – tyras džiaugsmas prieš kandų protą.
- Dr. Liza Vilson (Liz Wilson): Džono svajonių moteris ir Garfildo veterinarė. Jos santykis su Džonu ilgą laiką buvo pagrindinė siužeto linija, o Garfildui ji – tiesiog dar vienas žmogus, kurį galima paerzinti.
- Nermalas (Nermal): Save tituluojantis „mieliausiu kačiuku pasaulyje“. Nermalas yra Garfildo priešingybė – mažas, mielas ir visų mylimas. Garfildas jo nekenčia iš pavydo ir nuolat bando išsiųsti jį paštu į Abu Dabį.
- Arlina (Arlene): Rausva katytė su tarpu tarp dantų, Garfildo simpatija ir nuolatinė debatų partnerė. Jų santykiai – tai flirto ir filosofinių ginčų mišinys, kuriame Arlina dažnai bando priversti Garfildą pažvelgti į save iš šalies.
Nuo komiksų juostelės iki pasaulinės imperijos
Garfildo sėkmė neapsiribojo laikraščių puslapiais. Jimas Davisas ir jo įkurta kompanija „Paws, Inc.“ meistriškai pavertė personažą multimilijonine franšize.
Televizijos ekranų užkariavimas
Devintajame dešimtmetyje Garfildas įsiveržė į televiziją. Specialios animacinės laidos, tokios kaip „Here Comes Garfield“ (Štai ir Garfildas) ar „Garfield on the Town“ (Garfildas mieste), sulaukė milžiniško populiarumo ir laimėjo kelis prestižinius „Emmy“ apdovanojimus. Tačiau tikroji šlovė atėjo su animaciniu serialu „Garfildas ir draugai“ (Garfield and Friends), rodytu 1988–1994 metais. Šis serialas tapo neatsiejama daugelio vaikų (ir suaugusiųjų) šeštadienio ryto dalimi. Jame ne tik matėme Garfildo, Džono ir Odžio nuotykius, bet ir kitą Jimo Daviso kūrinį – „U.S. Acres“ (pasakojantį apie fermos gyvūnus), kuris puikiai papildė pagrindines istorijas. Vėliau sekė ir modernesni, kompiuterine grafika sukurti serialai, pavyzdžiui, „The Garfield Show“, kurie supažindino oranžinį katiną su nauja karta.
Nuotykiai didžiajame ekrane
Natūralu, kad tokio kalibro žvaigždė anksčiau ar vėliau turėjo atsidurti ir kino teatruose. 2004 metais pasirodė filmas „Garfildas“ (Garfield: The Movie), kuriame realūs aktoriai vaidino kartu su kompiuteriu sukurtu Garfildu. Nors kritikai filmą vertino skeptiškai, žiūrovai jį pamilo, o finansinė sėkmė lėmė tęsinio – „Garfildas 2“ (Garfield: A Tail of Two Kitties) – atsiradimą 2006 metais. Originalo kalba Garfildą įgarsino legendinis aktorius Billas Murray, kurio sausas humoro jausmas puikiai tiko personažui. O 2024 metais pasaulį išvydo naujas, visiškai animuotas filmas, įrodantis, kad Garfildo žavesys vis dar aktualus.
Prekių jūra
Vienas didžiausių Garfildo sėkmės variklių – licencijavimas ir prekyba. Nuo pliušinių žaislų, marškinėlių, puodelių ir patalynės iki legendinių automobilinių lipdukų su siurbtukais („Garfield on board“). Atrodo, nėra produkto, ant kurio nebūtų galima uždėti Garfildo atvaizdo. Ypač populiarūs tapo telefonai Garfildo formos – tikras devintojo dešimtmečio kulto objektas. Ši komercinė sėkmė pavertė Jimą Davisą vienu turtingiausių karikatūristų pasaulyje ir užtikrino, kad Garfildo veidas būtų atpažįstamas kiekviename planetos kampelyje.
Mažiau žinomi ir keisti faktai
Už blizgančio populiarumo fasado slypi ir keletas įdomių bei netikėtų Garfildo istorijos detalių.
- Garfield Minus Garfield: Tai internetinis projektas, kurio autorius Danas Walshas ėmėsi redaguoti Garfildo komiksus, tiesiog ištrindamas iš jų patį Garfildą ir jo mintis. Rezultatas – siurrealistinis ir stebėtinai gilus žvilgsnis į Džono Arbaklo vienatvę ir desperaciją. Komiksas tapo nebe apie tingų katiną, o apie egzistencinės krizės kamuojamą jauną vyrą. Įdomiausia, kad pats Jimas Davisas labai teigiamai įvertino šį projektą ir netgi išleido oficialią „Garfield Minus Garfield“ knygą.
- Bauginanti Helovino istorija: 1989 metų spalį pasirodė savaitės trukmės siužeto linija, kuri gerokai išsiskyrė iš įprasto lengvo komikso tono. Joje Garfildas pabunda apleistame, tuščiame name ir supranta, kad Džonas ir Odis dingo. Jis susiduria su savo didžiausiomis baimėmis – vienatve ir mirtingumu. Paskutinėje juostelėje paaiškėja, kad visa tai tebuvo jo vaizduotės vaisius, sukeltas baimės, tačiau ši tamsi ir filosofinė istorija iki šiol kelia diskusijas tarp fanų.
- Personažo evoliucija: Pirmosiose komiksų juostelėse Garfildas atrodė visai kitaip. Jis buvo daug stambesnis, jo akys – mažesnės, o kūno proporcijos – labiau artimos tikram katinui. Bėgant metams, Davisas personažą supaprastino, padarė jį mielesnį ir labiau pritaikytą animacijai bei prekybai. Garfildas atsistojo ant dviejų kojų, jo akys padidėjo, o išraiškos tapo ekspresyvesnės.
Garfildas amžinai
Kodėl po tiek metų Garfildas vis dar yra toks populiarus? Atsakymas paprastas – jis yra mūsų visų atspindys. Jis įkūnija tas slapčiausias mintis ir norus, kuriuos mes patys slopiname. Norą nieko neveikti, skaniai ir sočiai pavalgyti, išvengti atsakomybės. Garfildas yra mūsų vidinis tinginys, kuriam mes leidžiame pasireikšti per jį. Jo humoras yra universalus ir nesenstantis, o personažai, nors ir karikatūriški, yra atpažįstami ir artimi.
Garfildas – tai ne tik katinas. Tai kultūrinis reiškinys, prekės ženklas ir simbolis. Simbolis paprasto, neapsunkinto požiūrio į gyvenimą, kuriame svarbiausia – mėgautis mažais malonumais. Kol pasaulyje bus pirmadieniai, kurių reikės nekęsti, ir lazanija, kurią reikės dievinti, tol Garfildo oranžinė šviesa niekada neužges. Jis amžinai liks karalius savo tingioje, bet nepaprastai jaukioje karalystėje.