Kiekvienas vairuotojas puikiai pažįsta tą jausmą: ryte važiuojant į darbą akys automatiškai nukrypsta į degalinės švieslentę. Skaičiai ten keičiasi dažniau nei orų prognozės, ir dažniausiai – ne mūsų naudai. Degalų kainos Lietuvoje yra viena tų temų, kuri aptariama tiek prie sekmadienio pietų stalo, tiek aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose. Tačiau ar kada susimąstėte, kodėl už litrą benzino ar dyzelino mokame būtent tiek? Ar degalinių tinklai tiesiog naudojasi padėtimi, o gal viskas priklauso nuo tolimųjų Rytų šeichų nuotaikų?
Šiame straipsnyje panagrinėsime degalų kainų anatomiją „po kauleliu”. Pamirškite sausas naujienų antraštes – mes gilinamės į tai, kas iš tikrųjų sudaro galutinę sumą, kurią matote kasos čekyje, kodėl kaimyninėje Lenkijoje baką prisipildyti vis dar pigiau ir kokios nematomos rankos reguliuoja kuro rinką. Tai ne tik skaičiai – tai jūsų piniginės istorija.
Degalų kainos anatomija: kur dingsta jūsų pinigai?
Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad didžiąją dalį kuro kainos sudaro pačios naftos kaina. Nors tai svarbus faktorius, realybė yra kiek kitokia ir, tiesą sakant, labiau susijusi su valstybės politika nei su gręžiniais. Jei išardytumėme vieną eurą, kurį sumokate už degalus, pamatytumėme gana netikėtą vaizdą. Galutinę kainą galima suskirstyti į keturis pagrindinius „banginius”:
- Žaliavinės naftos kaina. Tai bazė. Tačiau ji sudaro tik apie 30–40 proc. galutinės kainos degalinėje. Tai reiškia, kad net jei nafta pasaulinėje rinkoje atpigtų dvigubai, degalai degalinėse atpigtų tikrai ne per pusę.
- Mokesčiai (Akcizas ir PVM). Tai yra „liūto dalis”. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, mokesčiai sudaro daugiau nei pusę (dažnai apie 50–55 proc.) galutinės degalų kainos. Valstybė taiko fiksuotą akcizą 1000-iui litrų produkto, o tada ant visos sumos (įskaitant ir akcizą, ir prekybininkų maržą) dar uždedamas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tai vadinamasis „mokestis nuo mokesčio” efektas.
- Perdirbimo kaštai. Nafta pati savaime į baką neteka. Ją reikia transportuoti į perdirbimo gamyklą (pavyzdžiui, „Orlen Lietuva” Mažeikiuose), išvalyti, perdirbti į benziną ar dyzeliną ir paruošti naudojimui. Ši dalis taip pat svyruoja priklausomai nuo gamyklos efektyvumo ir energetinių kaštų.
- Mažmeninės prekybos marža. Tai dalis, kuri tenka degalinių tinklams. Iš šių pinigų mokami atlyginimai darbuotojams, išlaikoma infrastruktūra, mokami mokesčiai už elektrą, vandenį ir, žinoma, generuojamas pelnas. Priešingai populiariai nuomonei, ši dalis dažniausiai yra mažiausia visoje grandinėje – ji svyruoja nuo kelių iki keliolikos centų už litrą.
Pasaulinė rinka: kodėl čiaudulys Rytuose sukelia karštinę Lietuvoje?
Degalų rinka yra globali, todėl Lietuva yra tarsi mažas laivelis didžiuliame vandenyne. Pagrindinis orientyras čia – „Brent” rūšies naftos kaina biržoje. Tačiau kas ją judina?
Pirmiausia – geopolitika. Bet koks neramumas Artimuosiuose Rytuose, sankcijos didžiosioms naftą išgaunančioms valstybėms (pvz., Rusijai ar Iranui) ar OPEC+ (naftą eksportuojančių šalių organizacijos) sprendimai mažinti gavybą tiesiogiai kerta per kainas. Kai OPEC+ nusprendžia „prisukti kranelius”, pasiūla rinkoje sumažėja, o kaina šauna į viršų. Tai klasikinis paklausos ir pasiūlos dėsnis.
Antrasis faktorius, kurį dažnai pamirštame – valiutų kursas. Nafta pasaulinėje rinkoje perkama už JAV dolerius, o mes degalinėse atsiskaitome eurais. Jei euras susilpnėja dolerio atžvilgiu (t.y. už vieną eurą gauname mažiau dolerių), degalai mums brangsta net tada, jei pati naftos kaina biržoje nesikeičia. Tai „nematomas” brangimo veiksnys, kuris dažnai lieka nepastebėtas eiliniam vartotojui.
Fenomenas „Lenkija”: kodėl kaimynų žolė žalesnė, o degalai pigesni?
Viena skaudžiausių temų Lietuvos vairuotojams – kainų palyginimas su Lenkija. „Kuro turizmas” į Lenkiją jau tapo reiškiniu, ypač pasienio gyventojams. Kodėl taip yra? Ar lenkų verslininkai mažiau godūs?
Atsakymas slypi ne godume, o mokesčių politikoje ir valiutoje. Lenkija, turėdama savo nacionalinę valiutą (zlotą), gali lanksčiau reaguoti į ekonominius pokyčius. Be to, Lenkijos vyriausybė istoriškai dažniau taikė laikinus PVM ar akcizų mažinimus kriziniais laikotarpiais, siekdama sušvelninti infliaciją vartotojams. Lietuvoje mokesčių sistema yra statiškesnė, o akcizai dyzelinui ir benzinui dažnai yra didinami motyvuojant ekologiniais tikslais.
Taip pat svarbu paminėti rinkos dydį. Lenkijos rinka yra nepalyginamai didesnė, o tai leidžia degalinių tinklams dirbti su mažesnėmis maržomis dėl didesnės apyvartos. Lietuvoje, esant santykinai mažam gyventojų tankumui ir plačiam degalinių tinklui, vienos degalinės išlaikymo kaštai tenkantys vienam parduotam litrui yra didesni.
Dyzelino eros pabaiga? Kodėl keičiasi kainų proporcijos
Ilgą laiką buvome įpratę, kad dyzelinas yra pigesnis už benziną. Tai lėmė „dyzelizacijos” banga Europoje, kai dyzeliniai automobiliai buvo laikomi ekonomiškesniais ir netgi, tam tikru laikotarpiu, ekologiškesniais dėl mažesnės CO2 emisijos. Tačiau situacija drastiškai keičiasi.
Dabar matome tendenciją, kai dyzelino kaina vejasi arba net pralenkia benziną. Kodėl? Priežastys yra kelios:
- Paklausa pramonėje ir karyboje. Dyzelinas naudojamas ne tik lengvuosiuose automobiliuose. Tai sunkvežimių, traktorių, laivų ir karinės technikos kuras. Ekonomikai atsigaunant arba vykstant geopolitiniams konfliktams, dyzelino poreikis pramonėje auga greičiau nei benzino.
- Sezoniškumas. Žiemą gaminamas arktinis dyzelinas, kurio gamybos kaštai yra didesni dėl specialių priedų, neleidžiančių kurui užšalti. Tai visada kilsteli kainą šaltuoju sezonu.
- Ekologinis spaudimas. Europos Sąjunga ir Lietuva siekia mažinti dyzelinių automobilių skaičių miestuose. Didinami akcizai dyzelinui yra sąmoninga politika, skatinanti vairuotojus rinktis hibridinius, elektrinius ar benzininius automobilius.
Automatinės vs. Aptarnaujančios degalinės: už ką mokate papildomai?
Vairuotojai dažnai pastebi, kad automatinėse degalinėse (pvz., „Neste”, „Jozita”) kuro kaina gali skirtis 5–10 centų lyginant su didžiaisiais tinklais, siūlančiais pilną aptarnavimą („Circle K”, „Viada”).
Skirtumas čia paprastas – kaštai. Didelė degalinė su parduotuve, tualetais, kavinė ir daugybe darbuotojų reikalauja didžiulių išlaikymo sąnaudų. Kai pilatės degalus tokioje vietoje, jūs mokate ne tik už degalus, bet ir už galimybę nusipirkti kavos, pasinaudoti švariu tualetu ar tiesiog už „šviesą ir šilumą”.
Automatinės degalinės veikia „low-cost” principu: nėra personalo, minimali infrastruktūra, mažesnės investicijos į žemės plotą. Todėl, jei jums nereikia dešrainio ar kavos, automatinės degalinės beveik visada bus finansiškai patrauklesnis pasirinkimas.
Bio-priedai: ekologija, kuri kainuoja
Dar vienas niuansas, apie kurį retai susimąstome – biokuro priedai. Pagal ES ir Lietuvos reikalavimus, į benziną ir dyzeliną privaloma įmaišyti tam tikrą procentą atsinaujinančių energijos išteklių (etanolio į benziną, biodyzelino į dyzeliną). Nors tai padeda mažinti priklausomybę nuo naftos ir mažina CO2 emisijas, biopriedai dažnai yra brangesni už patį iškastinį kurą. Jų kaina priklauso nuo grūdų, rapsų derliaus ir paklausos maisto pramonėje. Prastas rapsų derlius gali tiesiogiai padidinti dyzelino kainą degalinėje, net jei naftos kaina krenta.
Ateities prognozės: ar dar kada nors pamatysime 1 eurą už litrą?
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, optimizmui dėl pigių degalų vietos lieka nedaug. Ir štai kodėl:
Pirma, Žaliasis kursas. Europos Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą tapti klimatui neutraliu žemynu. Tai reiškia, kad iškastiniam kurui bus taikomi vis didesni mokesčiai, įskaitant anglies dioksido (CO2) dedamąją. Tikslas yra padaryti taršų kurą brangiu, kad elektromobiliai taptų natūraliai patrauklesne alternatyva.
Antra, Infliacija. Pinigų vertė krenta, o visų paslaugų (logistikos, gavybos, perdirbimo) kaštai auga. Tikėtis, kad nominali kaina grįš į 2015-ųjų lygį, būtų tas pats, kas tikėtis, jog duona vėl kainuos keliasdešimt centų.
Tačiau trumpuoju laikotarpiu svyravimų tikrai bus. Pasaulinė ekonomikos recesija (sulėtėjimas) paprastai mažina kuro paklausą, o tai gali laikinai numušti kainas. Vairuotojams svarbu stebėti ne tik švieslentes, bet ir bendras ekonomines tendencijas.
Kaip apsaugoti savo piniginę nuo kainų šuolių?
Kadangi globalios naftos kainos pakeisti negalime, belieka keisti savo įpročius. Štai keletas realių būdų, kaip sumažinti išlaidas degalams, nekeičiant automobilio:
- Stebėkite kainas programėlėse. Lietuvoje veikia tokios svetainės kaip Pricer.lt ar DegaluKainos.lt, kurios leidžia realiu laiku matyti, kurioje degalinėje kuras pigiausias. Skirtumas tarp degalinių tame pačiame mieste gali siekti net 15–20 centų už litrą. Pilant 50 litrų baką, tai sutaupo iki 10 eurų.
- Venkite degalinių greitkeliuose. Taisyklė paprasta: kuo patogesnė vieta (autostrada, pagrindinis miesto žiedas), tuo brangesni degalai. Vos porą kilometrų nutolusios degalinės dažnai siūlo ženkliai geresnes kainas.
- Lojalumo programos. Nors kortelių kaupimas piniginėje erzina, beveik visi tinklai siūlo nuolaidas lojaliems klientams. Momentinė nuolaida dažnai siekia 3–5 centus, o savaitgaliais ar akcijų metu – ir daugiau.
- Vairavimo stilius. Tai nuvalkiota tiesa, bet „agresyvus” vairavimas (staigus greitėjimas ir stabdymas) kuro sąnaudas padidina 20–30 proc. Ramus važiavimas, padangų slėgio tikrinimas ir stogo bagažinės nuėmimas, kai jos nenaudojate, yra nemokami būdai sutaupyti.
Reziumė: Kaina, kurią mokame už mobilumą
Degalų kainos Lietuvoje yra sudėtingas mechanizmas, kuriame susipina pasaulinė politika, vietiniai mokesčiai, verslo konkurencija ir ekologiniai tikslai. Nors dažnai pykstame ant degalinių operatorių, jie yra tik paskutinė grandis ilgoje grandinėje. Suvokdami, kaip formuojama kaina, galime racionaliau vertinti situaciją ir nepasiduoti panikai pamačius eilinį kainų šuolį.
Ar degalai pigs? Laikinai – taip. Tačiau ilgalaikė tendencija yra aiški – iškastinis kuras tampa prabangos preke, o ateitis priklauso alternatyvioms energijos rūšims. Kol kas geriausias būdas kovoti su aukštomis kainomis – protingas vartojimas ir ekonomiško vairavimo įgūdžių tobulinimas. Juk pigiausi degalai yra tie, kurių nesudeginote.
Tad kitą rytą, žvelgdami į besikeičiančius skaičius degalinės švieslentėje, prisiminkite – už to slypi visas pasaulio ekonomikos paveikslas, o jūs esate jo dalyvis.