Realiuoju laiku: kaip „žinios tiesiogiai“ fenomenas neatpažįstamai pakeitė Lietuvos informacinį lauką
Dar visai neseniai, norėdami sužinoti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, mes turėjome aiškų ritualą: rytinis laikraštis prie kavos puodelio arba vakarinė „Panorama“ per nacionalinę televiziją. Informacija turėjo savo ciklą, savo ritmą ir, svarbiausia, savo darbo valandas. Tačiau šiandien šis modelis atrodo lyg tolimas prisiminimas iš istorijos vadovėlių. Raktažodis, kuris valdo šiuolaikinį informacijos vartotoją, yra paprastas, bet galingas – žinios tiesiogiai.
Gyvename laikais, kai naujiena pasensta ne per dieną, o per kelias minutes. Šiame straipsnyje mes ne tik apžvelgsime, kur ir kaip šiandien žiūrimos tiesioginės transliacijos Lietuvoje, bet ir pasinersime į gilesnius vandenis: kaip technologijos pakeitė mūsų suvokimą apie tiesą, kokią įtaką tiesioginis eteris daro mūsų psichikai ir kodėl, nepaisant didžiulio pasirinkimo, kartais jaučiamės mažiau informuoti nei bet kada anksčiau.
Nuo televizoriaus dėžės iki išmaniojo ekrano: technologinė evoliucija
Sąvoka „žinios tiesiogiai“ ilgą laiką buvo sinonimas televizijos transliacijoms. Didžiosios Lietuvos televizijos – LRT, TV3, LNK – turėjo monopolį į vaizdą realiuoju laiku. Norint pamatyti įvykį, reikėjo būti namuose, prie televizoriaus, konkrečiu laiku. Tačiau interneto spartos didėjimas ir, svarbiausia, išmaniųjų telefonų revoliucija, šį monopolį sugriovė.
Šiandien didieji televizijos kanalai yra tik viena iš daugelio platformų. Tradiciniai transliuotojai buvo priversti adaptuotis. Dabar žinios tiesiogiai pasiekiamos jų internetiniuose portaluose (lrt.lt, tv3.lt, lnk.lt) ir mobiliosiose programėlėse. Tai sukūrė naują vartojimo standartą: televizija nebėra baldas, tai – paslauga, kuri keliauja kartu su vartotoju.
Srautinių transliacijų technologijos
Verta paminėti ir technologinį aspektą. 4G, o dabar jau ir 5G ryšio plėtra Lietuvoje leido užtikrinti aukštos kokybės vaizdo perdavimą be trikdžių. Tai reiškia, kad žiūrėti tiesioginę transliaciją iš Seimo posėdžio ar krepšinio rungtynių galima sėdint autobuse, parke ar laukiant eilėje parduotuvėje. Technologinis barjeras, kuris anksčiau ribojo tiesiogines žinias, praktiškai išnyko.
Naujieji žaidėjai: portalai ir socialiniai tinklai
Didžiausią pokytį Lietuvos žiniasklaidos padangėje sukėlė didžiųjų naujienų portalų transformacija. „Delfi“, „15min“, „Lrytas“ iš tekstinės informacijos šaltinių tapo pilnaverčiais vaizdo turinio transliuotojais. „Delfi TV“ ar „15min“ studijos transliacijos dažnai pritraukia auditorijas, konkuruojančias su tradicinėmis televizijomis.
Šie portalai suprato esminį dalyką: vartotojas, ieškantis žinių tiesiogiai, nenori laukti vakaro žinių laidos, kad pamatytų reportažą apie ryte įvykusią avariją ar politinį skandalą. Jis nori matyti veiksmą čia ir dabar. Todėl portalai įdiegė „karštųjų“ transliacijų praktiką – vos tik įvyksta kas nors reikšmingo, žurnalistai jungiasi į tiesioginį eterį tiesiai iš įvykio vietos, naudodami paprasčiausią išmanųjį telefoną.
Socialinių tinklų „Live“ funkcija
Dar vienas lūžio taškas – socialinių tinklų platformos „Facebook“, „YouTube“ ir pastaruoju metu „TikTok“. Čia sąvoka „žinios tiesiogiai“ įgauna visai kitą prasmę. Transliuotoju gali tapti bet kas. Pilietinė žiniasklaida (angl. citizen journalism) tapo galinga jėga.
- Įvykio vieta: Jei mieste kyla gaisras, dažnai pirmieji vaizdai pasirodo ne žinių portaluose, o praeivių „Facebook“ transliacijose.
- Protestai ir mitingai: Politinių neramumų metu dalyviai patys transliuoja įvykius, taip suteikdami alternatyvų (nors ir subjektyvų) vaizdą tam, ką rodo oficiali žiniasklaida.
- Interaktyvumas: Socialinių tinklų transliacijos leidžia žiūrovams komentuoti ir užduoti klausimus realiuoju laiku, ko negali pasiūlyti tradicinė televizija.
Psichologinis aspektas: kodėl mes negalime atsiplėšti?
Kodėl paieškos sistemoje taip dažnai vedame „zinios tiesiogiai“? Psichologai pastebi, kad tiesioginis eteris veikia mūsų smegenis kitaip nei įrašytas turinys. Tai susiję su keletu faktorių:
FOMO ir bendrumo jausmas
FOMO (angl. Fear Of Missing Out) arba baimė praleisti kažką svarbaus yra vienas pagrindinių variklių. Žiūrėdami žinias tiesiogiai, mes jaučiamės istorijos dalimi. Nesvarbu, ar tai rinkimų naktis, ar Eurovizijos finalas, ar dramatiški įvykiai užsienyje – bendras žiūrėjimas su tūkstančiais kitų žmonių sukuria virtualų bendrumo jausmą. Mes ne tik gauname informaciją, mes kartu „išgyvename“ momentą.
Adrenalinas ir neapibrėžtumas
Tiesioginis eteris visada turi neapibrėžtumo elementą. Niekas, net patys žurnalistai, nežino, kas nutiks kitą sekundę. Šis nenuspėjamumas skatina adrenalino išsiskyrimą. Tai paaiškina, kodėl tiesioginės transliacijos iš krizių zonų ar stichinių nelaimių vietų pritraukia milžiniškas auditorijas. Žmogaus prigimtis yra stebėti pavojų ar pokytį saugiu atstumu.
Informacinis triukšmas ir netikrų naujienų pavojus
Nors galimybė gauti informaciją akimirksniu yra didelis privalumas, žinios tiesiogiai fenomenas atnešė ir rimtų iššūkių. Didžiausias iš jų – patikimumo stoka. Tradicinėje žurnalistikoje naujiena prieš pasiekdama eterį būdavo patikrinama, redaguojama ir subalansuojama. Tiesioginiame eteryje tam dažnai nėra laiko.
Klaidos kaina
Skubėdami būti pirmi, žiniasklaidos kanalai kartais paskelbia nepatikrintą informaciją. Tiesioginiame eteryje ištartas neteisingas faktas pasklinda žaibiškai, o jo paneigimas dažnai pasiekia kur kas mažesnę auditoriją. Tai ypač pavojinga krizių metu, pavyzdžiui, karo Ukrainoje kontekste, kai dezinformacija gali būti naudojama kaip ginklas.
„Deepfake“ ir technologinės manipuliacijos
Ateities iššūkis, su kuriuo susiduriame jau dabar, yra technologijos, leidžiančios manipuliuoti vaizdu realiuoju laiku. Nors „Deepfake“ technologijos dažniausiai asocijuojamos su įrašais, tobulėjantys dirbtinio intelekto algoritmai greitai leis generuoti netikrus vaizdus tiesioginių transliacijų metu. Tai kels milžinišką grėsmę pasitikėjimui bet kokia vaizdine informacija.
Kaip tapti sąmoningu tiesioginių žinių vartotoju?
Atsižvelgiant į informacijos srautą, vartotojams būtina ugdyti medijų raštingumą. Štai keletas patarimų, kaip nepasiklysti tiesioginių žinių sraute:
- Tikrinkite šaltinį: Ar transliaciją vykdo patikimas nacionalinis transliuotojas, ar nežinoma „Facebook“ paskyra? Atsiminkite, kad emocingas komentatorius su telefonu rankoje nėra tas pats, kas profesionalus žurnalistas.
- Laukite patvirtinimo: Jei tiesioginio eterio metu išgirstate sensacingą naujieną, palaukite, kol ją patvirtins kiti nepriklausomi šaltiniai. Pirminė informacija iš įvykio vietos dažnai būna chaotiška ir netiksli.
- Venkite „Doomscrolling“: Nuolatinis neigiamų naujienų srauto stebėjimas gali sukelti nerimą ir stresą. Svarbu nustatyti ribas ir dozę, kiek laiko skiriate naujienų stebėjimui.
- Kontekstas yra karalius: Tiesioginis vaizdas parodo „kas“ vyksta, bet retai paaiškina „kodėl“. Visada ieškokite analitinių straipsnių, kurie pasirodo po įvykio ir suteikia platesnį kontekstą.
Lietuvos žiniasklaidos ateitis: kas laukia toliau?
Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad poreikis gauti žinias tiesiogiai tik augs, tačiau keisis forma. Štai kelios prognozės, kurios gali tapti realybe artimiausiu metu:
Personalizuotos žinios
Dirbtinis intelektas leis kurti personalizuotus žinių srautus. Įsivaizduokite, kad jūsų programėlė ne šiaip rodo bendrą žinių laidą, bet sugeneruoja tiesioginį srautą iš temų, kurios rūpi būtent jums: jūsų miesto naujienos, mėgstamos sporto šakos rezultatai ir ekonomikos naujienos, aktualios jūsų investicijoms.
Imersinė žurnalistika ir VR
Virtuali realybė (VR) gali perkelti tiesiogines transliacijas į naują lygį. Užuot stebėję įvykius ekrane, žiūrovai galės „atsidurti“ įvykio vietoje. Pavyzdžiui, užsidėję VR akinius, galėsite stebėti krepšinio rungtynes tarsi sėdėtumėte pirmoje eilėje, arba dalyvauti ekskursijoje po naujai atidarytą muziejų kartu su gidu realiuoju laiku.
Mokamų turinio prenumeratų augimas
Kokybiška, patikrinta ir operatyvi informacija kainuoja brangiai. Tikėtina, kad Lietuvoje vis labiau populiarės prenumeratos modeliai, kur vartotojai mokės ne už bendrą turinį, bet už prieigą prie išskirtinių tiesioginių transliacijų, gilesnės analizės ir galimybės bendrauti su ekspertais tiesioginiame eteryje be reklamos trikdžių.
Ekonominis aspektas: verslas ir reklama
Negalima pamiršti ir ekonominės šio reiškinio pusės. Tiesioginės transliacijos tapo aukso kasykla reklamos užsakovams. Skirtingai nei įrašytose laidose, kurias galima prasukti, tiesioginiame eteryje (pavyzdžiui, sporto varžybų metu) reklamos matomumas yra kur kas didesnis. Be to, skaitmeninės platformos leidžia rodyti tikslinę reklamą, pritaikytą konkrečiam vartotojui.
Verslas taip pat naudoja „live“ formatą savo komunikacijai. Įmonių vadovų pranešimai, produktų pristatymai ar klausimų-atsakymų sesijos su klientais tampa kasdienybe. Tai kuria skaidrumo ir atvirumo įvaizdį, kuris šiuolaikiniam vartotojui yra itin svarbus.
Apibendrinimas: balansas tarp greičio ir kokybės
Fenomenas, kurį vadiname „žinios tiesiogiai“, negrįžtamai pakeitė mūsų santykį su informacija. Mes tapome labiau informuoti, greitesni, bet kartu ir labiau pažeidžiami bei nerimastingi. Technologijos suteikė mums įrankius matyti pasaulį tokį, koks jis yra tą pačią sekundę, be pagražinimų ir montažo.
Tačiau ši galia ateina su atsakomybe. Atsakomybe žiniasklaidai – išlaikyti etikos standartus net ir lenktyniaujant su laiku. Ir atsakomybe mums, vartotojams – išmokti filtruoti informaciją, netapti manipuliacijų aukomis ir suprasti, kad greičiausia žinia nebūtinai yra teisingiausia. Ateities žiniasklaida priklausys ne tiems, kurie šauks garsiausiai ar transliuos greičiausiai, bet tiems, kurie sugebės šiame begaliniame sraute suteikti prasmę ir patikimumą.
Tad kitą kartą, kai išmaniojo telefono ekrane pamatysite užrašą „TIESIOGIAI“, stabtelėkite ir paklauskite savęs: ar aš stebiu faktus, ar tik emocijas? Atsakymas į šį klausimą yra raktas į sąmoningą gyvenimą informaciniame amžiuje.