Gyvename laikais, kai naujienų sraute dominuoja nerimas: tirpstantys ledynai, socialinė atskirtis, politiniai neramumai ir ekonominės krizės. Tačiau triukšmo fone dažnai pamirštame, kad pasaulis turi planą. Tai ne šiaip biurokratinis dokumentas, dūlantis Jungtinių Tautų stalčiuose, o ambicingiausias kada nors žmonijos sukurtas „to-do” sąrašas. Kalbame apie Darnaus vystymosi tikslus (DVT) – 17 punktų programą, kurią 2015 metais pasirašė beveik visos pasaulio valstybės. Tačiau artėjant 2030-ųjų terminui, kyla esminis klausimas: ar mes iš tiesų judame tvaresnio pasaulio link, ar tiesiog gražiai dekoruojame skęstantį laivą?
Šiame straipsnyje nersime giliau nei standartiniai lozungai apie medžių sodinimą. Panagrinėsime, kaip šie tikslai keičia pasaulio ekonomiką, kokią vietą čia užima Lietuva ir kodėl DVT yra kur kas daugiau nei tik aplinkosauga.
Darnus vystymasis – ne tik apie vėžlius ir šiaudelius
Viena didžiausių visuomenės klaidų – darnaus vystymosi tapatinimas tik su ekologija. Išgirdę žodį „tvarumas”, daugelis įsivaizduoja rūšiavimo konteinerius, elektromobilius arba vandenynų valymą nuo plastiko. Be abejo, tai kritiškai svarbi dalis, tačiau Darnaus vystymosi tikslai apima visą žmogaus egzistencijos spektrą.
Tai holistinė sistema, kuri remiasi prielaida, kad negalima išspręsti klimato kaitos problemų, jei žmonės badauja. Negalima tikėtis ekonominio augimo, jei pusė populiacijos (moterys) neturi lygių teisių. Negalima kurti saugių miestų, jei juose klesti korupcija ir nėra teisingumo. 17 tikslų yra persipynę nematomas siūlais: pajudinus vieną, juda visi kiti.
Penkios „P” raidės, laikančios pasaulį
Kad būtų lengviau suprasti šią sudėtingą architektūrą, ekspertai dažnai DVT grupuoja į penkias sritis (angliškai – 5 P):
- People (Žmonės): Skurdo ir bado panaikinimas, sveikata, švietimas, lyčių lygybė. Tai bazinis pamatas – orus gyvenimas kiekvienam.
- Planet (Planeta): Vandens apsauga, klimato veiksmai, sausumos ekosistemos, atsakingas vartojimas. Tai mūsų namų sienos ir stogas.
- Prosperity (Klestėjimas): Padorus darbas, inovacijos, infrastruktūra, nelygybės mažinimas. Tai variklis, leidžiantis visuomenei judėti į priekį.
- Peace (Taika): Teisingumas, stiprios institucijos, taikios visuomenės kūrimas. Be saugumo joks vystymasis neįmanomas.
- Partnership (Partnerystė): Bendradarbiavimas tarp valstybių, verslo ir visuomenės siekiant šių tikslų.
Lietuvos DNR pasauliniame kontekste: kur mes stovime?
Dažnai esame linkę save plakti – „Lietuvoje viskas blogai”, „atsiliekame nuo Vakarų”. Tačiau žvelgiant per DVT prizmę, Lietuva atrodo visai kitaip. Pagal pasaulinį DVT indeksą (SDG Index), Lietuva dažnai patenka į geriausiai besitvarkančių šalių trisdešimtuką ar net dvidešimtuką pasaulyje. Mes lenkiame daugybę valstybių pagal švietimo prieinamumą, skurdo mažinimą (lyginant su pasauliniu mastu) ir lyčių lygybę darbo rinkoje.
Visgi, turime ir „raudonų zonų”, kurios signalizuoja apie rimtas problemas:
1. Klimato kaita ir energetika
Nors didžiuojamės žaliuojančiais miškais, mūsų anglies dvideginio pėdsakas vis dar didelis. Transporto sektorius Lietuvoje yra vienas didžiausių teršėjų, o senas automobilių parkas lėtina progresą. Perėjimas prie atsinaujinančios energetikos vyksta sparčiai (saulės ir vėjo jėgainių bumas), tačiau pramonės transformacija reikalauja milžiniškų investicijų.
2. Socialinė nelygybė ir sveikata
Nors absoliutaus skurdo lygis mažas, santykinis skurdas ir pajamų nelygybė išlieka skaudžia tema. Taip pat DVT ataskaitose Lietuvai dažnai priekaištaujama dėl visuomenės sveikatos rodiklių – savižudybių skaičiaus, alkoholio vartojimo ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos trūkumo. Tai rodo, kad „gerovės valstybės” modelis dar turi kur tobulėti.
3. Atsakingas vartojimas
Lietuviai vis dar mokosi žiedinės ekonomikos principų. Nors depozito sistema veikia puikiai, tekstilės atliekų tvarkymas ir maisto švaistymas namų ūkiuose vis dar yra sritys, kur elgsenos pokyčiai vyksta lėtai.
Kodėl verslui tai tapo gyvybės ir mirties klausimu?
Dar prieš dešimtmetį įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) buvo laikoma marketingo triuku. Įmonės paaukodavo prieglaudai, pasodindavo medį ir įsidėdavo gražią nuotrauką į metinę ataskaitą. Šiandien situacija pasikeitė radikaliai. DVT tapo verslo strategijos ašimi, ir tam yra labai pragmatiškų priežasčių.
Investuotojų spaudimas ir ESG
Didieji pasaulio investiciniai fondai ir bankai vis dažniau atsisako finansuoti projektus, kurie neatitinka ESG (Aplinkosaugos, Socialinių ir Valdysenos) kriterijų. Jei tavo verslas teršia gamtą, išnaudoja darbuotojus ar neturi skaidraus valdymo – pinigų kranelis užsukamas. Lietuvoje tai jau jaučia didžiosios gamybos įmonės, kurios privalo diegti tvarius sprendimus, kad išliktų konkurencingos eksporto rinkose.
Talentų pritraukimas
Z karta ir tūkstantmečio karta (Millennials) nenori dirbti įmonėse, kurios neturi tikslo. Darbuotojai renkasi darbdavius, kurie realiai prisideda prie DVT – ar tai būtų lygių galimybių užtikrinimas, ar CO2 pėdsako mažinimas. Tvarumas tapo stipriausiu darbdavio įvaizdžio (employer branding) įrankiu.
Vartotojų balsavimas piniginėmis
Tyrimai rodo, kad vis daugiau pirkėjų yra linkę mokėti brangiau už prekę, jei žino, kad ji pagaminta etiškai ir tvariai. „Greenwashing” (žaliasis smegenų plovimas) tampa vis lengviau atpažįstamas, o vartotojai baudžia nesąžiningus prekių ženklus boikotais.
Kiekvieno iš mūsų vaidmuo: nuo pasyvaus stebėtojo iki pokyčių agento
Didžiausia grėsmė Darnaus vystymosi tikslams – mąstymas, kad „tai turi išspręsti valdžia”. Vyriausybės gali priimti įstatymus, verslas gali kurti technologijas, bet galutinis vartotojas esate jūs. Kaip DVT atrodo kasdienybėje? Tai sprendimų visuma, kurią priimame nuo ryto iki vakaro.
1. Maistas ir mityba (Tikslas nr. 2 ir nr. 12)
Pasaulyje pagaminama pakankamai maisto visiems, tačiau trečdalis jo yra išmetama. Tuo tarpu mėsos pramonė yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. Ką daryti? Planuoti pirkinius, kad nereikėtų išmesti maisto. Bent kelias dienas per savaitę rinktis augalinę mitybą. Pirkti vietinę, sezoninę produkciją, taip mažinant transportavimo taršą.
2. Vartojimo mažinimas (Tikslas nr. 12)
Greitoji mada yra katastrofa planetai. Pigūs rūbai, siuvami išnaudojant darbuotojus besivystančiose šalyse ir po kelių skalbimų atsiduriantys sąvartyne. Ką daryti? Vadovautis principu „mažiau yra daugiau”. Rinktis kokybiškus daiktus, pirkti dėvėtus rūbus („Vinted” fenomenas Lietuvoje – puikus pavyzdys), taisyti sugedusius daiktus, o ne iškart pirkti naujus.
3. Energetinis raštingumas (Tikslas nr. 7 ir nr. 13)
Ką daryti? Jei yra galimybė, tapti gaminančiu vartotoju (saulės elektrinės). Namuose pakeisti visas lemputes į LED, efektyviai naudoti šildymą, išjungti prietaisus iš rozečių, kai jie nenaudojami. Tai ne tik taupo pinigus, bet ir mažina energijos poreikį mastu.
4. Švietimas ir balsas (Tikslas nr. 4 ir nr. 16)
Darnus vystymasis neįmanomas be sąmoningos visuomenės. Ką daryti? Domėtis, už ką balsuojate rinkimuose – kokia kandidato pozicija klimato kaitos ir žmogaus teisių klausimais? Edukuoti savo vaikus ne tik apie matematiką, bet ir apie empatiją bei gamtosaugą.
Technologijų ir inovacijų vaidmuo siekiant DVT
Dažnai girdime, kad technologijos mus išgelbės. Ar tikrai? Inovacijos yra galingas įrankis Darnaus vystymosi tikslams pasiekti, tačiau jos turi būti nukreiptos tinkama linkme. Lietuva čia turi kuo didžiuotis.
Mūsų šalyje klestintis biotechnologijų sektorius tiesiogiai prisideda prie 3-iojo tikslo (Gera sveikata ir gerovė). Lazerių pramonė ir aukštosios technologijos kuria didelę pridėtinę vertę turinčias darbo vietas (8-as ir 9-as tikslai). Fintech sektorius didina finansinių paslaugų prieinamumą.
Tačiau ateitis priklauso „Cleantech” (švariosioms technologijoms). Tai sprendimai, kurie padeda išgauti energiją švariau, valyti vandenį efektyviau ir kurti naujas medžiagas, pakeisiančias plastiką. Dirbtinis intelektas taip pat gali padėti optimizuoti elektros tinklus ar žemės ūkį, sunaudojant mažiau trąšų ir vandens.
Kritinis žvilgsnis: ar 2030-ieji taps nusivylimo metais?
Būtų naivu piešti tik rožinį paveikslą. Jungtinių Tautų ataskaitos rodo, kad pasaulis vėluoja įgyvendinti daugelį tikslų. COVID-19 pandemija ir geopolitiniai konfliktai (karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose) nubloškė progresą atgal. Skurdas kai kuriuose regionuose vėl išaugo, o iškastinio kuro naudojimas, nepaisant pažadų, nemažėja taip greitai, kaip reikėtų.
Kritikai teigia, kad DVT yra per platūs, per daug ambicingi ir neturi griežtų įgyvendinimo mechanizmų. Valstybės savanoriškai teikia ataskaitas, ir nėra „pasaulinės policijos”, kuri nubaustų už tikslų nevykdymą. Be to, finansavimo trūkumas besivystančioms šalims yra milžiniškas – trūksta trilijonų dolerių kasmet, kad tikslai taptų realybe.
Tačiau alternatyvos nėra. DVT, net ir netobuli, yra vienintelė bendra kalba, kuria gali susikalbėti Kinija, JAV, Europa ir Afrika. Tai kompasas audringoje jūroje. Net jei iki 2030 metų nepasieksime visų 100%, kiekvienas žingsnis link jų reiškia milijonus išgelbėtų gyvybių, švaresnį orą ir teisingesnę visuomenę.
Išvada: Ką pasirinksite jūs?
Darnaus vystymosi tikslai nėra kažkas, kas vyksta „ten, aukštai”. Tai vyksta jūsų kieme, jūsų biure, jūsų virtuvėje. Tai pasirinkimas tarp abejingumo ir atsakomybės. Tarp „po manęs nors ir tvanas” ir „noriu palikti pasaulį geresnį nei radau”.
Lietuva turi unikalų šansą tapti lyderė šiame procese. Esame maža, lanksti ir technologšikai pažangi valstybė. Mes galime parodyti, kad aukštas pragyvenimo lygis suderinamas su minimaliu poveikiu gamtai. Kad ekonomika gali augti nedidinant socialinės atskirties.
2030-ieji artėja. Laikrodis tiksi. Kiekvienas jūsų sprendimas – pirkti ar nepirkti, balsuoti ar nebalsuoti, rūšiuoti ar mesti bet kur – yra balsas už tai, kaip atrodys mūsų ateitis. Darnus vystymasis nėra tikslas, kurį galima tiesiog „pasiekti” ir pamiršti. Tai nuolatinė kelionė, gyvenimo būdas ir, ko gero, vienintelis būdas žmonijai išlikti klestinčia rūšimi šioje trapioje planetoje.