Kiekvieną dieną, kai skaitome naujienas, einame į darbą ar tiesiog mėgaujamės ramiu vakaru namuose, retai susimąstome apie tas nematomąsias pajėgas, kurios užtikrina, kad mūsų kasdienybė būtų saugi ir stabili. Viena iš tokių, galbūt ne visada atsidurianti dėmesio centre, tačiau atliekanti gyvybiškai svarbų vaidmenį Lietuvos nacionalinio saugumo sistemoje, yra Viešojo saugumo tarnyba (VST). Tai ne policija, ne kariuomenė, o unikali, specializuota institucija, stovinti pačiame sudėtingiausių iššūkių viešajai tvarkai epicentre. Kas jie, šie tylūs sargai, ir kokia jų misija? Panirkime giliau į VST pasaulį – nuo istorijos vingių iki šiandienos operacijų sudėtingumo.
Nuo vidaus kariuomenės iki modernios tarnybos: VST istorijos pėdsakais
Viešojo saugumo tarnybos šaknys siekia pačius pirmuosius atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus. Šalis, ką tik nusimetusi okupacijos pančius, susidūrė su milžinišku poreikiu sukurti naujas, lojalias valstybei ir jos piliečiams, jėgos struktūras. 1991 metų spalio 18 dieną, reaguojant į tuometines realijas, buvo įsteigtas Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos pulkas. Tai buvo VST pirmtakas – darinys, kuriam teko nelengva užduotis perimti strateginių objektų apsaugą, malšinti kylančius neramumus ir padėti pamatus naujai viešojo saugumo sistemai.
Pirmieji metai buvo tikras išbandymų metas. Pareigūnams trūko visko: modernios ginkluotės, įrangos, patalpų, netgi aiškaus teisinio reglamentavimo. Tačiau svarbiausia, ko netrūko – tai ryžto ir patriotizmo. Būtent šių vyrų ir moterų pasiaukojimo dėka buvo užtikrintas stabilumas pereinamuoju laikotarpiu, apsaugoti svarbiausi valstybės objektai nuo galimų provokacijų ar sabotažo.
Bėgant metams, pulkas keitėsi, augo ir tobulėjo. Jis buvo reorganizuotas, keitėsi jo pavadinimai, plėtėsi funkcijos. Esminis lūžis įvyko 2016 metais, kai tarnyba gavo dabartinį pavadinimą – Viešojo saugumo tarnyba. Tai nebuvo vien formalus pavadinimo pakeitimas. Tai simbolizavo kokybinį šuolį – nuo postsovietinio vidaus kariuomenės modelio pereita prie modernios, vakarietiškos, lanksčios specializuotos tarnybos, gebančios atsakyti į XXI amžiaus grėsmes, tokias kaip hibridinis karas, terorizmo pavojus ar masiniai neramumai.
Daugialypė misija: ką iš tiesų veikia VST?
Daugelis piliečių VST pareigūnus mato retai – galbūt prabėgomis pamato specialųjį transportą, skubantį į iškvietimą, ar pastebi juos budinčius prie svarbių valstybinių institucijų. Tačiau jų veiklos spektras yra kur kas platesnis ir sudėtingesnis. VST funkcijos – tai tarsi kelių skirtingų tarnybų lydinys, pritaikytas specifinėms, aukštos rizikos situacijoms valdyti.
Pirmoji linija prieš chaosą: viešosios tvarkos atkūrimas
Tai bene žinomiausia ir daugiausiai įgūdžių reikalaujanti VST funkcija. Kai taikūs mitingai perauga į agresyvias riaušes, kai sporto aistruolių susirėmimai gatvėse kelia grėsmę aplinkiniams ar kai kalėjime kyla maištas, būtent VST yra ta jėga, kuri siunčiama atkurti tvarką. Pareigūnai yra specialiai apmokyti veikti masinių neramumų sąlygomis. Jie išmano minių psichologiją, yra įvaldę specialiąsias taktikas ir priemones – nuo rikiuotės formavimo, skydų sienų sudarymo iki ašarinių dujų ar kitų neletalių priemonių panaudojimo. Jų tikslas – ne nubausti, o deeskaluoti situaciją, izoliuoti agresyviausius asmenis ir atkurti viešąją tvarką su kuo mažesne žala tiek piliečiams, tiek patiems pareigūnams.
Strateginių objektų sargyboje: nematomas saugumo skydas
Ar kada susimąstėte, kas saugo Ignalinos atominę elektrinę? O Vyriausybės rūmus, Seimą ar užsienio šalių ambasadas? Tai – taip pat VST atsakomybė. Šie objektai yra gyvybiškai svarbūs valstybės funkcionavimui ir saugumui, todėl jų apsauga reikalauja ypatingo profesionalumo. VST pareigūnai čia vykdo ne tik fizinę apsaugą, bet ir nuolatinę stebėseną, patruliavimą, prieigos kontrolę. Jie yra pasirengę atremti bet kokį bandymą įsiveržti, pakenkti ar sutrikdyti šių objektų veiklą. Tai tylus, bet be galo svarbus darbas, užtikrinantis, kad valstybės „kraujotakos sistema“ veiktų be trikdžių.
Aukštos rizikos palyda: konvojaus operacijos
Dar viena specifinė ir itin pavojinga VST užduotis – suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas. Kalbama ne apie paprastą pervežimą iš vienos įstaigos į kitą. VST konvojuoja asmenis, nuteistus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pavojingus recidyvistus, organizuotų nusikalstamų grupuočių narius. Kiekviena tokia operacija yra kruopščiai planuojama. Vertinama galima pabėgimo, užpuolimo ar bandymo išlaisvinti rizika. Pareigūnai turi būti pasirengę bet kokiam scenarijui, todėl šios operacijos dažnai primena karines – su specialiuoju transportu, ginkluota palyda ir aiškiai paskirstytais veiksmais.
Pagalba partneriams ir tarptautinės misijos
VST nėra izoliuota struktūra. Ji glaudžiai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos institucijomis – policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kariuomene. Prireikus, VST teikia paramą policijai vykdant didelio masto reidus ar sulaikymo operacijas, padeda pasieniečiams suvaldyti nelegalios migracijos srautus ar užtikrinti tvarką pasienio ruože. Esant ekstremalioms situacijoms, tokioms kaip potvyniai ar gaisrai, VST pareigūnai taip pat prisideda prie gelbėjimo darbų.
Be to, VST profesionalumas yra vertinamas ir tarptautiniu mastu. Tarnyba aktyviai dalyvauja tarptautinėse misijose, kuriose dalijasi patirtimi ir padeda užtikrinti stabilumą konfliktų zonose. Lietuvos pareigūnai tarnavo Kosove, Afganistane, kur apmokė vietos pajėgas, padėjo palaikyti viešąją tvarką ir vykdė kitas svarbias užduotis. Tai ne tik indėlis į pasaulinį saugumą, bet ir neįkainojama patirtis patiems pareigūnams.
Tarnybos anatomija: struktūra ir ypatingosios paskirties pajėgos
Viešojo saugumo tarnybą sudaro keli pagrindiniai padaliniai, dislokuoti strategiškai patogiausiose Lietuvos vietose. Pagrindiniai daliniai yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, užtikrinantys greitą reagavimą didžiuosiuose miestuose ir aplinkiniuose regionuose. Atskiras dalinys yra atsakingas už Ignalinos atominės elektrinės apsaugą Visagine. Taip pat tarnyboje veikia Mokymo centras, įsikūręs Rukloje, kur ruošiami būsimi pareigūnai ir kelia kvalifikaciją esami.
Visgi, VST „vizitine kortele“ ir aštriausia ietimi galima laikyti Ypatingosios paskirties skyrių (YPS). Tai – elitinis tarnybos padalinys, skirtas patiems sudėtingiausiems ir pavojingiausiems uždaviniams vykdyti. YPS pareigūnai pasitelkiami įkaitų išlaisvinimo operacijose, ypač pavojingų nusikaltėlių sulaikymui, riaušių malšinimui įkalinimo įstaigose. Patekimas į šį skyrių yra itin sudėtingas ir reikalauja ne tik nepriekaištingo fizinio pasirengimo, bet ir išskirtinio psichologinio stabilumo bei gebėjimo priimti žaibiškus sprendimus ekstremaliomis sąlygomis. Būtent YPS yra ta jėga, kuri pasitelkiama tada, kai visos kitos priemonės jau išsemtos.
Kelias į tarnybą: kaip tampama VST pareigūnu?
Tapti VST pareigūnu – ne kiekvieno jėgoms. Tai kelias, reikalaujantis geležinės valios, fizinės ištvermės ir psichologinio atsparumo. Atranka yra griežta ir daugiaetapė.
Viskas prasideda nuo bazinių reikalavimų: kandidatas turi būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turėti bent vidurinį išsilavinimą ir atitikti sveikatos reikalavimus. Po pirminės dokumentų patikros prasideda tikrieji išbandymai. Kandidatų laukia bendro fizinio pasirengimo testas, kurio normatyvai yra vieni griežčiausių visoje vidaus reikalų sistemoje. Tai bėgimas, prisitraukimai, atsilenkimai – pratimai, parodantys kandidato jėgą ir ištvermę.
Sėkmingai įveikus fizinius testus, laukia ne mažiau svarbus etapas – psichologinis vertinimas. Specialiais testais ir pokalbiais su psichologais siekiama nustatyti kandidato motyvaciją, atsparumą stresui, gebėjimą dirbti komandoje, loginį mąstymą ir emocinį stabilumą. Šis etapas „atsijoja“ tuos, kurie gali palūžti kritinėse situacijose.
Galiausiai, specialioji medicininė komisija nuodugniai patikrina kandidato sveikatą. Tik praėjus visus šiuos filtrus, kandidatas priimamas į VST Mokymo centrą, kur jo laukia kelių mėnesių trukmės intensyvūs kursai. Čia būsimi pareigūnai mokomi taktikos, teisės, ginkluotės, fizinės ir psichologinės savitvardos. Tai laikas, kai iš paprastų piliečių „kalami“ profesionalūs tvarkos sergėtojai, pasirengę bet kada stoti į kovą su chaosu.
VST šiandien: iššūkiai ir ateities perspektyvos
Šiuolaikinis pasaulis nestovi vietoje, o kartu su juo keičiasi ir grėsmės. Viešojo saugumo tarnyba šiandien susiduria su naujais iššūkiais. Hibridinio karo grėsmės, kai siekiama destabilizuoti valstybę iš vidaus kurstant neramumus, informacinės atakos, radikalizacija – visa tai patenka į VST akiratį. Tarnyba privalo nuolat analizuoti kintančią aplinką, tobulinti savo taktikas, diegti naujausias technologijas ir ruošti pareigūnus veikti sudėtingomis, neprognozuojamomis sąlygomis.
Viešojo saugumo tarnyba – tai daugiau nei tik uniformuoti pareigūnai su skydais. Tai gyvybiškai svarbus Lietuvos nacionalinio saugumo ramstis, tylus, bet tvirtas garantas, kad iškilus krizei, atsiras profesionali jėga, gebanti apginti viešąją tvarką ir piliečių ramybę. Jų tarnyba dažnai lieka nepastebėta, tačiau būtent jų dėka galime jaustis saugesni savo pačių valstybėje. Tai Lietuvos sargai, visada pasirengę stoti ten, kur tvarka susiduria su chaosu.