Pasaulis pilnas įvairovės. Gamta mums dovanoja tūkstančius atspalvių gėlių, medžių ir gyvūnų. Žmonių pasaulis – ne išimtis. Mes skiriamės savo išvaizda, charakteriu, pomėgiais, įsitikinimais ir svajonėmis. Viena iš šios įvairovės dalių, kuri pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio, bet vis dar yra apipinta mitais ir nesusipratimais, yra translytiškumas. Tai nėra naujas reiškinys, mada ar pasirinkimas. Tai – gili ir neatsiejama žmogaus tapatybės dalis, kurią privalome suprasti ne per stereotipų, o per empatijos ir žinių prizmę. Šio straipsnio tikslas – tapti jūsų gidu po šią sudėtingą, bet nepaprastai svarbią temą, suteikti aiškumo ir paskatinti atviresnį bei pagarbesnį požiūrį į translyčius asmenis aplink mus.
Pradėkime nuo pradžių: esminės sąvokos
Norint suprasti bet kokią temą, pirmiausia reikia išsiaiškinti pagrindines sąvokas. Kalbant apie lyties tapatybę, dažnai painiojami keli esminiai terminai. Pabandykime juos atskirti ir sudėlioti į lentynėles.
- Biologinė lytis (angl. sex assigned at birth): Tai lytis, kuri mums priskiriama gimus, atsižvelgiant į išorinius lytinius organus. Dažniausiai tai būna vyriška arba moteriška. Svarbu suprasti, kad tai yra biologinė etiketė, kuri ne visada atspindi tai, kas žmogus yra iš tikrųjų.
- Lyties tapatybė (angl. gender identity): Tai gilus, vidinis ir asmeniškas jausmas, nusakantis, kas tu esi – vyras, moteris, abu, nė vienas iš jų, ar kažkur tarp. Šis jausmas kyla iš vidaus, iš smegenų, ir nėra priklausomas nuo išorinių kūno savybių. Tai tarsi vidinis kompasas, rodantis tavo tikrąją lytį.
- Lyties išraiška (angl. gender expression): Tai būdas, kuriuo mes savo lytį parodome pasauliui. Tai apima drabužius, šukuoseną, elgesį, balso toną ir kitus išorinius signalus. Mūsų lyties išraiška gali būti moteriška, vyriška, androginiška (tarpinis variantas) ir nebūtinai turi atitikti visuomenės lūkesčius, siejamus su mūsų lyties tapatybe ar biologine lytimi.
- Cislytis asmuo (angl. cisgender): Tai žmogus, kurio lyties tapatybė sutampa su biologine lytimi, priskirta gimus. Pavyzdžiui, jei gimus buvo priskirta moteriška lytis ir žmogus save identifikuoja kaip moterį, jis yra cislytė moteris. Didžioji dalis visuomenės yra cislyčiai.
- Translytis asmuo (angl. transgender): Tai žmogus, kurio lyties tapatybė nesutampa su biologine lytimi, priskirta gimus. Pavyzdžiui, žmogus, kuriam gimus buvo priskirta vyriška lytis, bet jis viduje jaučiasi ir save identifikuoja kaip moterį, yra translytė moteris. Ir atvirkščiai, žmogus, kuriam priskirta moteriška lytis, bet save identifikuoja kaip vyrą, yra translytis vyras.
Svarbu paminėti, kad translytiškumas yra platus skėtinis terminas. Po juo telpa ir nebinariniai asmenys (angl. non-binary), kurie nesitapatina nei su vyriška, nei su moteriška lytimi. Kartais galite išgirsti ir senesnį terminą „transeksualas“. Anksčiau jis buvo naudojamas apibūdinti žmones, kurie siekia medicininės tranzicijos (hormonų terapijos, operacijų). Šiandien pirmenybė teikiama platesniam ir mažiau medikalizuotam „translyčio asmens“ terminui.
Kas yra lyties disforija?
Dažnai su translytiškumu siejama sąvoka yra lyties disforija. Tai medicininis terminas, apibūdinantis gilų psichologinį skausmą, stresą ir diskomfortą, kurį žmogus patiria dėl neatitikimo tarp jo lyties tapatybės ir kūno, su kuriuo gimė. Įsivaizduokite, kad kasdien esate priversti nešioti kostiumą, kuris jums yra per mažas, spaudžia, varžo judesius ir tiesiog rėkte rėkia, kad jis – ne jūsų. Panašiai jaučiasi ir žmogus, patiriantis lyties disforiją. Tai nėra pati translytiška tapatybė, o iš jos kylanti kančia. Lyties disforijos diagnozė yra svarbi, nes ji leidžia žmogui gauti reikiamą medicininę pagalbą, pavyzdžiui, pradėti tranziciją, kuri šią kančią sumažina arba visiškai panaikina.
Tranzicijos kelias: ne vienas, o tūkstančiai skirtingų maršrutų
Tranzicija – tai procesas, kurio metu translytis asmuo pradeda gyventi pagal savo tikrąją lyties tapatybę. Svarbiausia, ką reikia suprasti – nėra vieno teisingo tranzicijos kelio. Kiekvieno žmogaus kelionė yra unikali, pritaikyta prie jo asmeninių poreikių, galimybių ir troškimų. Tranzicija gali apimti kelis aspektus:
1. Socialinė tranzicija
Tai dažnai būna pirmasis ir vienas svarbiausių žingsnių. Jis apima pokyčius socialiniame gyvenime:
- Atsiskleidimas (angl. coming out): Pasidalinimas savo tapatybe su šeima, draugais, kolegomis. Tai reikalauja didžiulės drąsos, nes reakcijų gali būti įvairių.
- Vardo ir įvardžių keitimas: Žmogus paprašo jį vadinti nauju, jo tapatybę atitinkančiu vardu, ir naudoti teisingus įvardžius (jis/jo, ji/jos ir kt.).
- Išvaizdos pokyčiai: Nauja šukuosena, kitoks aprangos stilius, makiažas ar jo atsisakymas – visa tai padeda suderinti išorinį vaizdą su vidiniu jausmu.
2. Medicininė tranzicija
Ši tranzicijos dalis yra visiškai savanoriška ir ne visi translyčiai asmenys jos siekia ar gali ją pasiekti. Ji padeda suderinti kūną su lyties tapatybe ir sumažinti lyties disforiją.
- Pakaitinė hormonų terapija (PHT): Translyčiai vyrai vartoja testosteroną, o translytės moterys – estrogeną (dažnai kartu su testosterono blokatoriais). Hormonai sukelia antrinių lytinių požymių pokyčius: keičiasi balsas, odos tekstūra, kūno plaukuotumas, riebalų ir raumenų pasiskirstymas, krūtų augimas ar sumažėjimas.
- Lytį patvirtinančios operacijos: Egzistuoja įvairios operacijos. Populiariausios yra viršutinės kūno dalies operacijos (krūtinės ląstos rekonstrukcija translyčiams vyrams, vadinama „top surgery“, ir krūtų didinimas translytėms moterims). Apatinės kūno dalies operacijos (genitalijų rekonstrukcija) yra sudėtingesnės, brangesnės ir retesnės. Taip pat atliekamos veido feminizacijos ar maskulinizacijos operacijos, Adomo obuolio mažinimas ir kitos.
Būtina pabrėžti – žmogaus tapatybė netampa „tikresnė“ ar „legitimesnė“ po medicininių procedūrų. Translytis vyras yra vyras nuo pat tos akimirkos, kai jis taip save suvokia, nepriklausomai nuo to, ar jis vartoja hormonus, ar jam atliktos operacijos.
3. Teisinė tranzicija
Tai oficialus lyties ir vardo pakeitimas asmens dokumentuose (pase, asmens tapatybės kortelėje, gimimo liudijime). Šis žingsnis yra kritiškai svarbus oriam gyvenimui, nes leidžia išvengti nuolatinio aiškinimosi, diskriminacijos ir nepatogumų ieškant darbo, keliaujant, bendraujant su valstybinėmis institucijomis ar gydymo įstaigomis. Deja, Lietuvoje ši sritis vis dar yra teisinė dykra. Nors Europos Žmogaus Teisių Teismas dar 2007 metais byloje L. prieš Lietuvą įpareigojo mūsų šalį priimti įstatymą, reglamentuojantį lyties keitimą, to padaryta nėra iki šiol. Dėl to translyčiai asmenys yra priversti eiti sunkų, brangų ir žeminantį kelią per teismus, kad įrodytų savo teisę į tapatybę.
Griauname populiariausius mitus
Nesusipratimai ir baimės kyla iš nežinojimo. Pažvelkime į keletą labiausiai paplitusių mitų apie translyčius asmenis ir paneikime juos faktais.
Mitas: Tai tik fazė arba mada.
Faktas: Lyties tapatybė yra giliai įsišaknijusi ir stabili asmenybės dalis. Tai nėra paaugliškas maištas, noras išsiskirti ar „pasimatuoti“ kitą vaidmenį. Nors žmogus gali ilgai ieškoti savęs ir ne iš karto suprasti savo tapatybę, pats jausmas nėra laikinas. Prilyginti tai fazei – tai nuvertinti gilų vidinį žmogaus pasaulį.
Mitas: Translytiškumas yra psichikos liga.
Faktas: Didžiausios pasaulio sveikatos organizacijos, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) ir Amerikos psichiatrų asociaciją (APA), seniai išbraukė translytiškumą iš psichikos sutrikimų sąrašų. Būti translyčiu nėra liga. Kaip jau minėjome, liga gali būti laikoma lyties disforija – kančia, kylanti iš neatitikimo, kurią sėkmingai gydo tranzicija. Translytiškumas yra tiesiog natūrali žmogiškosios tapatybės variacija.
Mitas: Visi translyčiai asmenys yra gėjai (arba atvirkščiai).
Faktas: Lyties tapatybė ir seksualinė orientacija yra du visiškai skirtingi dalykai. Lyties tapatybė atsako į klausimą „Kas aš esu?“, o seksualinė orientacija – „Kas mane traukia?“. Translytis asmuo, kaip ir cislytis, gali būti heteroseksualus, homoseksualus (gėjus ar lesbietė), biseksualus, aseksualus ir t.t. Pavyzdžiui, translytė moteris, kurią traukia vyrai, yra heteroseksuali. Translytis vyras, kurį traukia vyrai, yra gėjus.
Mitas: Leisdami vaikams reikšti savo lytį, mes juos „verčiame“ būti translyčiais.
Faktas: Niekas negali „paversti“ kito žmogaus translyčiu, kaip ir negali paversti gėjumi ar kairiarankiu. Vaikai, kurie nuosekliai ir tvirtai išreiškia lyties tapatybę, kuri nesutampa su jiems priskirta, nusipelno būti išklausyti ir palaikomi. Palaikymas ankstyvame amžiuje nereiškia skubotų medicininių intervencijų. Tai reiškia leisti vaikui pačiam pasirinkti drabužius, žaislus, kirpimą ir vardą, kuriuo jį vadina artimieji. Tai sukuria saugią aplinką, kurioje vaikas gali augti laimingas ir pasitikintis savimi.
Kaip būti geru sąjungininku?
Galbūt jūsų šeimoje, draugų ar kolegų rate nėra translyčių asmenų, kuriuos pažinotumėte asmeniškai. O gal yra, tik jūs to nežinote. Bet kuriuo atveju, kurti saugesnę ir atviresnę aplinką galime kiekvienas. Keli paprasti, bet svarbūs patarimai:
- Naudokite teisingą vardą ir įvardžius. Tai vienas esminių pagarbos ženklų. Jei nežinote, kokių įvardžių žmogus pageidauja – tiesiog paklauskite. Jei netyčia suklydote – atsiprašykite, pasitaisykite ir eikite toliau. Nedarykite iš to didelės dramos.
- Gerbkite privatumą. Neklausinėkite apie žmogaus medicininę istoriją, operacijas ar intymų gyvenimą, nebent jis pats nori apie tai kalbėti. Ar jūs norėtumėte, kad nepažįstamas žmogus klausinėtų apie jūsų lytinius organus? Tikriausiai ne. Tas pats galioja ir bendraujant su translyčiais asmenimis.
- Mokykitės ir edukuokitės. Užuot užvertę translytį pažįstamą klausimais, pabandykite informacijos paieškoti patys. Šis straipsnis – puiki pradžia!
- Nebijokite klysti. Visi mes mokomės. Svarbiausia – geros intencijos ir noras suprasti.
- Pasipriešinkite transfobijai. Išgirdę nepagarbų juokelį ar komentarą, nelikite abejingi. Jūsų palaikymas gali reikšti labai daug.
Pabaigai
Translytiškumas nėra ideologija, kurią reikia priimti ar atmesti. Tai yra realių žmonių realios patirtys. Tai istorijos apie drąsą būti savimi pasaulyje, kuris ne visada tam pasiruošęs. Kiekvienas iš mūsų, skirdamas laiko suprasti, įsiklausyti ir gerbti, gali prisidėti prie visuomenės, kurioje kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo lyties tapatybės, jaučiasi saugus, vertinamas ir laimingas. Kelias į visišką supratimą ir priėmimą galbūt dar ilgas, ypač Lietuvoje, tačiau kiekvienas žingsnis, žengtas su empatija ir atvira širdimi, mus veda teisinga kryptimi.