Kai dangus pajuoduoja, o oras sustingsta keistoje tyloje, gamta ruošiasi vienam iš savo įspūdingiausių ir kartu baisiausių spektaklių. Kalbame apie tornadą – galingą, besisukantį oro stulpą, jungiantį žemę su audros debesimi. Nors dažniausiai šis reiškinys siejamas su JAV „Tornadų alėja“, kyla klausimas – ar mes, gyvenantys ramioje Lietuvoje, galime jaustis visiškai saugūs? Šiame straipsnyje pasinersime į tornadų pasaulį: išsiaiškinsime, kaip jie susidaro, kokia griaunamąja jėga pasižymi ir ar tikrai jie aplenkia mūsų kraštą.
Kas yra tornadas ir kaip jis gimsta?
Įsivaizduokite milžinišką, nematoma jėga varomą vilkelį, kurio skersmuo gali siekti nuo kelių metrų iki kelių kilometrų, o vėjo greitis viduje viršyti 480 kilometrų per valandą. Būtent tai ir yra tornadas. Moksliškai tariant, tai greitai besisukanti oro kolona, kuri liečiasi tiek su žemės paviršiumi, tiek su kamuoliniu lietaus debesimi (cumulonimbus) arba, retais atvejais, su galingo kamuolinio debesies (cumulus) pagrindu.
Tornado gimimas – sudėtingas meteorologinis procesas, reikalaujantis specifinių sąlygų. Viskas prasideda nuo galingos audros, vadinamos supercele. Supercelės išsiskiria iš kitų audrų tuo, kad turi nuolat besisukančią aukštyje esančią srovę – mezocikloną. Štai supaprastintas tornadų formavimosi scenarijus:
- Vėjo krypties ir greičio kaita (angl. wind shear): Prie žemės paviršiaus vėjas pučia viena kryptimi ir vienu greičiu, o kylant aukštyn jo kryptis ir greitis keičiasi. Šis skirtumas sukuria nematomą, horizontalų oro „vamzdį“, besisukantį lygiagrečiai žemei.
- Kylančio oro srautas: Galinga, šilto ir drėgno oro srovė, kylanti iš supercelės, pagauna šį horizontalų „vamzdį“ ir pakreipia jį vertikaliai. Taip susidaro mezociklonas – plataus masto besisukanti sritis audros viduje.
- Tornado formavimasis: Mezociklonas pradeda traukti orą iš apačios, siaurėja ir greitėja (panašiai kaip čiuožėjas, pritraukiantis rankas prie kūno, kad suktųsi greičiau). Kai šis besisukantis piltuvas pasiekia žemę, jis oficialiai tampa tornadu.
Ne visos supercelės pagimdo tornadus. Mokslininkai iki šiol bando išsiaiškinti, kodėl vieni mezociklonai suformuoja galingus viesulus, o kiti – ne. Manoma, kad tam įtakos turi temperatūros ir drėgmės pokyčiai audros viduje bei žemutiniuose atmosferos sluoksniuose.
Fujitos skalė: Kaip matuojama tornado galia?
Kadangi tiesiogiai išmatuoti vėjo greitį tornado viduje yra beveik neįmanoma ir pernelyg pavojinga, jo stiprumas vertinamas pagal padarytą žalą. Tam naudojama patobulinta Fujitos skalė (Enhanced Fujita Scale arba EF skalė), kuri klasifikuoja tornadus nuo EF0 iki EF5.
- EF0 (105–137 km/h): Silpnas tornadas. Gali nulaužti medžių šakas, pažeisti stogų dangą, išvartyti kelio ženklus. Žala nedidelė, bet akivaizdi.
- EF1 (138–177 km/h): Vidutinio stiprumo. Gali nuplėšti stogus, apversti mobiliuosius namelius, išdaužyti langus. Automobiliai gali būti nustumti nuo kelio.
- EF2 (178–217 km/h): Žymus. Gali nuplėšti gerai pastatytų namų stogus, išrauti didelius medžius su šaknimis, pakelti automobilius nuo žemės.
- EF3 (218–266 km/h): Smarkus. Gali sugriauti ištisus gerai pastatytų namų aukštus, išvartyti traukinių vagonus, pakelti ir nusviesti sunkesnius automobilius.
- EF4 (267–322 km/h): Niokojantis. Gali sulyginti su žeme gerai pastatytus namus, palikdamas tik pamatų likučius. Konstrukcijas, sveriančias kelias tonas, gali nuskraidinti didelius atstumus.
- EF5 (virš 322 km/h): Neįtikėtinas. Visiška destrukcija. Tvirto karkaso namai nušluojami nuo pamatų, o jų nuolaužos išnešiojamos. Automobiliai ir kiti dideli objektai skraido oru kaip žaislai. Asfalto danga gali būti nuplėšta nuo kelių. Tai – pats rečiausias ir baisiausias tornado tipas.
Tornadų mitai ir tikrovė
Aplink šį galingą reiškinį sklando daugybė mitų, kurie gali būti ne tik klaidinantys, bet ir pavojingi. Panagrinėkime kelis populiariausius.
Mitas: Atidarius langus, slėgis namo viduje ir išorėje išsilygins ir namas bus apsaugotas.
Tikrovė: Tai vienas pavojingiausių mitų. Atidaryti langai ne tik nepadės, bet ir leis galingam vėjui bei nuolaužoms lengviau patekti į pastato vidų, sukuriant „oro baliono“ efektą ir padidinant tikimybę, kad bus nuplėštas stogas. Saugiausia vieta – patalpa be langų, esanti kuo žemiau ir arčiau pastato centro, pavyzdžiui, rūsys arba vonios kambarys.
Mitas: Tornadai nekeliauja per upes, kalnus ar didmiesčius.
Tikrovė: Tornadui reljefas ar vandens telkiniai nėra kliūtis. Yra užfiksuota daugybė atvejų, kai tornadai sėkmingai kirto dideles upes, kopė į kalnų šlaitus ir siautėjo tankiai apgyvendintuose miestų centruose.
Mitas: Jei esate automobilyje, saugiausia bandyti aplenkti tornadą.
Tikrovė: Bandyti aplenkti tornadą automobiliu yra labai rizikinga. Tornadų judėjimo kryptis gali būti nenuspėjama, o jų greitis didelis. Be to, panikos apimti vairuotojai gali sukelti spūstis, užblokuodami kelius. Saugiausias sprendimas – sustoti, išlipti iš automobilio ir kuo greičiau susirasti tvirtą prieglobstį arba atsigulti į griovį ar kitą įdubą, galvą prisidengus rankomis.
Mitas: Žalias dangus visada reiškia artėjantį tornadą.
Tikrovė: Nors keista, žalsva dangaus spalva kartais iš tiesų gali lydėti galingas audras, galinčias sukelti tornadus, tai nėra patikimas rodiklis. Manoma, kad žalsvą atspalvį sukuria saulės šviesa, prasiskverbianti pro didžiulį ledo kristalų ir vandens lašų kiekį audros debesyje. Tačiau tornadas gali kilti ir esant normalios spalvos dangui.
Tornadai Lietuvoje: Ar tai įmanoma?
Daugeliui lietuvių tornadas atrodo kaip kažkas iš Holivudo filmo – egzotiškas ir tolimas reiškinys. Tačiau tiesa yra ta, kad viesulai, kurie iš esmės yra tornadų sinonimas, Lietuvoje nėra tokie jau reti. Tiesiog dažniausiai jie būna silpni (EF0 arba EF1 kategorijos) ir paliečia retai apgyvendintas vietoves, todėl nesulaukia didelio atgarsio.
Lietuvos klimatinės sąlygos nėra tokios palankios galingiems tornadams formuotis kaip JAV vidurio vakaruose. Mums trūksta didelių temperatūros ir drėgmės kontrastų tarp oro masių, kurie yra pagrindinis supercelių variklis. Tačiau tai nereiškia, kad esame visiškai apsaugoti.
Vienas garsiausių ir galingiausių užfiksuotų viesulų Lietuvoje praūžė 1981 metų gegužės 29 dieną Širvintų rajone. Šis viesulas, preliminariai vertinamas kaip F2 (pagal senąją Fujitos skalę) arba net F3 stiprumo, nuplėšė namų stogus, vartė sunkiasvorę žemės ūkio techniką ir išrovė šimtametes pušis. Jo paliktas sunaikinimo takas tęsėsi apie 15 kilometrų, o plotis siekė iki 200 metrų. Šis įvykis – tai ryškus priminimas, kad griaunantys viesulai mūsų šalyje yra įmanomi.
Pastaraisiais dešimtmečiais, keičiantis klimatui, pastebimi tam tikri pokyčiai. Vasaros tampa karštesnės ir drėgnesnės, o tai sudaro palankesnes sąlygas formuotis galingoms audroms. Meteorologai neatmeta galimybės, kad ateityje stipresnių viesulų rizika Lietuvoje gali didėti. Galingos audros, lydimos škvalo, smarkios krušos ir viesulinių piltuvų formavimosi, tampa vis dažesniu vasaros reiškiniu.
Dažnai Lietuvoje matomi reiškiniai yra ne tikri tornadai, bet ir vadinamieji viesuliniai piltuvai (angl. funnel cloud) – tai besisukanti oro kolona, kuri dar nepasiekė žemės paviršiaus. Tik tada, kai piltuvas paliečia žemę, jis tampa tornadu. Taip pat pasitaiko ir vandens viesulų (angl. waterspout), kurie formuojasi virš ežerų ar Baltijos jūros ir dažniausiai būna gerokai silpnesni už sausumos tornadus.
Ką daryti, jei artėja tornadas?
Nors galingo tornado tikimybė Lietuvoje nedidelė, žinoti, kaip elgtis, yra būtina. Svarbiausia – nepanikuoti ir veikti greitai.
- Sekite orų prognozes: Vasaros metu, ypač kai prognozuojamos stiprios audros, stebėkite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimus. Jie gali išleisti perspėjimus apie pavojingus meteorologinius reiškinius.
- Atpažinkite ženklus: Artėjantį tornadą gali išduoti keli ženklai: tamsus, dažnai žalsvas dangus; dideli krušos ledėkai; galingas, į traukinio dundesį panašus garsas; besisukantis piltuvo formos debesis.
- Pastate: Nedelsdami eikite į saugiausią pastato vietą – rūsį arba, jei jo nėra, į patalpą be langų pirmame aukšte (vonios kambarį, koridorių, drabužinę). Atsigulkite ant grindų ir galvą prisidenkite rankomis arba kokiu nors daiktu (pvz., čiužiniu, pagalvėmis). Laikykitės atokiau nuo langų, durų ir išorinių sienų.
- Lauke: Jei esate atviroje vietoje ir neturite galimybės pasislėpti tvirtame pastate, ieškokite kuo žemesnės vietos – griovio, daubos. Atsigulkite veidu į žemę ir galvą prisidenkite rankomis. Saugokitės skraidančių nuolaužų.
- Automobilyje: Jokiu būdu nebandykite aplenkti tornado. Sustokite, išlipkite ir elkitės taip, lyg būtumėte lauke – ieškokite griovio ar įdubos. Automobilis gali būti lengvai pakeltas ir nusviestas.
Tornadas – tai priminimas apie didžiulę ir kartais nesuvaldomą gamtos jėgą. Nors mūsų šalyje tai vis dar retas svečias, klimato kaita ir vis ekstremalėjančios oro sąlygos verčia mus būti budresnius. Suprasdami šio reiškinio prigimtį ir žinodami, kaip elgtis pavojaus atveju, galime apsaugoti save ir savo artimuosius nuo vieno įspūdingiausių, bet ir pavojingiausių gamtos kūrinių.