Lietuvos politikos scena per pastarąjį dešimtmetį matė ne vieną ryškų veidą, tačiau nedaugelis jų sugebėjo išlaikyti tokį ideologinį nuoseklumą ir kartu sukelti tiek aistringų diskusijų kaip Tomas Tomilinas. Tai politikas, kurio pavardė tapo socialinio teisingumo, žaliosios politikos ir kairiosios minties sinonimu. Vieniems jis – principingas ir intelektualus savo idėjų gynėjas, kitiems – radikalus populistas, siūlantis ekonomiškai nepagrįstus sprendimus. Tačiau abejingų jam beveik nėra. Kas iš tiesų yra Tomas Tomilinas? Koks buvo jo kelias į didžiąją politiką ir kokią įtaką jis daro Lietuvos ateičiai? Panirkime į išsamią šio išskirtinio politiko biografijos, pažiūrų ir veiklos analizę.
Ankstyvieji metai ir kelias į politiką: idealizmo ištakos
Norint suprasti Tomo Tomilino politinę filosofiją, būtina atsigręžti į jo formavimosi metus. Gimęs 1983 metais Vilniuje, jis augo Lietuvai istoriškai sudėtingu laikotarpiu – Sovietų Sąjungos griūties ir Nepriklausomybės atkūrimo fone. Ši transformacijos epocha, kupina vilčių ir socialinių iššūkių, neabejotinai paliko pėdsaką jauno žmogaus pasaulėžiūroje.
Šaknys ir išsilavinimas: istoriko žvilgsnis į dabartį
Pasirinkęs istorijos studijas Vilniaus universitete, T. Tomilinas įgijo tvirtą humanitarinį pagrindą. Istorijos studijos išmoko ne tik analizuoti praeities įvykius, bet ir matyti gilesnes socialinių bei politinių procesų sąsajas, suprasti ilgalaikes tendencijas ir priežastinius ryšius. Šis gebėjimas žvelgti plačiau, neapsiribojant vienadienėmis aktualijomis, vėliau tapo vienu iš jo, kaip politiko, skiriamųjų bruožų. Jis dažnai savo argumentus grindžia istorinėmis paralelėmis, Vakarų Europos gerovės valstybių patirtimi ir socialinės raidos modeliais.
Pirmieji žingsniai: visuomeninė veikla ir žalioji mintis
T. Tomilinas į politiką neatėjo staiga. Jo kelias prasidėjo nuo aktyvios visuomeninės veiklos. Dar būdamas studentas, jis įsitraukė į jaunimo organizacijų veiklą, buvo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) narys, kur sėmėsi pirmosios patirties atstovaujant ir ginant tam tikros socialinės grupės interesus. Būtent čia išryškėjo jo polinkis į kairiąją mintį ir socialinį teisingumą.
Vis dėlto, kertiniu jo ankstyvosios karjeros etapu tapo įsitraukimas į žaliųjų judėjimą. T. Tomilinas tapo vienu iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ideologų, atsakingų būtent už „žaliąją“ partijos dalį. Tuo metu tai buvo nišinė idėja, tačiau T. Tomilinas atkakliai plėtojo aplinkosaugos, tvarios plėtros ir ekologijos temas, paversdamas jas neatsiejama savo politinės tapatybės dalimi. Jis suprato, kad aplinkosauga nėra tik medžių sodinimas – tai kur kas platesnė koncepcija, apimanti socialinę lygybę, atsakingą vartojimą ir ekonomikos pertvarką.
Karjera Seime: Nuo LVŽS iki Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“
2016 metų Seimo rinkimai tapo lūžio tašku ne tik Lietuvos politiniame žemėlapyje, bet ir asmeninėje Tomo Tomilino karjeroje. Kartu su LVŽS, kuri netikėtai laimėjo rinkimus, jis pirmą kartą tapo Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Tai buvo jo idėjų triumfas ir kartu didžiausias išbandymas.
Žaliasis proveržis su „Valstiečiais“
Patekęs į valdančiąją daugumą, T. Tomilinas iškart tapo vienu matomiausių jos veidų. Jam buvo patikėtos Seimo pirmininko pavaduotojo pareigos – tai demonstravo didelį partijos lyderių pasitikėjimą. Pirmaisiais kadencijos metais jis aktyviai dirbo socialinės apsaugos ir darbo srityje, siekdamas įgyvendinti rinkimų programoje numatytus pažadus. Jo iniciatyva buvo svarstomi progresinių mokesčių, socialinių išmokų didinimo, darbuotojų teisių stiprinimo klausimai. Atrodė, kad LVŽS iš tiesų taps ta kairiąja-žaliąja jėga, apie kurią kalbėjo T. Tomilinas.
Ideologiniai lūžiai ir keliai su LVŽS išsiskyrimas
Tačiau netrukus idilė pradėjo byrėti. LVŽS viduje vis labiau ryškėjo du skirtingi poliai. Viename buvo T. Tomilinas su keliais bendraminčiais, atstovaujantys vakarietiškai kairiajai-žaliajai krypčiai. Kitame – partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir konservatyvesnis, agrarinis sparnas, kuriam socialinės temos buvo svarbios, tačiau dažnai interpretuojamos per tradicinių vertybių prizmę. Ideologiniai skirtumai ypač išryškėjo diskusijose dėl partnerystės įstatymo, mokesčių reformos ir valstybės vaidmens ekonomikoje.
T. Tomilinas vis atviriau kritikavo, jo nuomone, nepakankamai ambicingą ir nenuoseklią Vyriausybės socialinę politiką. Įtampa tarp jo ir R. Karbauskio augo, kol galiausiai virto atviru konfliktu. 2021 metais, po ilgų nesutarimų, T. Tomilinas paliko LVŽS frakciją, teigdamas, kad partija nutolo nuo savo pamatinių vertybių ir tapo vieno asmens politiniu projektu. Tai buvo drąsus, bet logiškas žingsnis, atspindintis jo nenorą eiti į kompromisus su savo sąžine ir principais.
Naujas etapas: Demokratų Sąjunga „Vardan Lietuvos“
Pasitraukęs iš LVŽS, T. Tomilinas kartu su buvusiu premjeru Sauliumi Skverneliu ir kitais buvusiais „valstiečiais“ įkūrė naują politinę jėgą – Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“, kuri vėliau tapo partija. Šiame naujame politiniame darinyje T. Tomilinas išsaugojo savo, kaip pagrindinio kairiojo ideologo, vaidmenį. Būdamas opozicijoje, jis gavo dar daugiau laisvės kritikuoti valdančiųjų sprendimus ir siūlyti alternatyvias socialinės bei ekonominės politikos kryptis. Jo balsas tapo dar aštresnis ir labiau girdimas, o jo pozicija – dar labiau išgryninta.
Tomilino politinės pažiūros ir idėjos: gerovės valstybės architektas
Tomo Tomilino politinė filosofija remiasi trimis banginiais: socialiniu teisingumu, žaliąja politika ir aktyviu valstybės vaidmeniu ekonomikoje. Šios idėjos nėra naujos Vakarų pasaulyje, tačiau Lietuvos kontekste, kur ilgą laiką dominavo neoliberali mintis, jos skamba gaiviai ir neretai provokuojančiai.
Socialinis teisingumas – politikos ašis
Tai yra T. Tomilino politinės veiklos epicentras. Jis nuosekliai pasisako už progresinius mokesčius, teigdamas, kad tie, kas uždirba daugiau, turi proporcingai daugiau prisidėti prie bendros gerovės. Jo įsitikinimu, tai yra vienintelis būdas mažinti milžinišką pajamų nelygybę Lietuvoje. Politikas nuolat akcentuoja būtinybę stiprinti profesines sąjungas, kad darbuotojai turėtų daugiau galios derybose su darbdaviais. Jis yra vienas iš aktyviausių minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimo šalininkų, argumentuodamas, kad orus atlyginimas yra ne prabanga, o būtinybė.
T. Tomilinas taip pat daug dėmesio skiria socialinės apsaugos sistemai: universalioms išmokoms už vaikus, didesnėms pensijoms, prieinamoms viešosioms paslaugoms – švietimui ir sveikatos apsaugai. Jo vizija – tai skandinaviško tipo gerovės valstybė, kurioje kiekvienas pilietis jaučiasi saugus ir vertinamas, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties.
Žalioji politika: daugiau nei šūkiai
T. Tomilinas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos politikų, kuriam žalioji politika nėra tik madingas priedėlis prie programos. Jis supranta, kad klimato kaita ir aplinkos krizė reikalauja fundamentalios ekonomikos ir visuomenės pertvarkos. Jis pasisako už spartesnį perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, žiedinės ekonomikos principų diegimą, taršių pramonės šakų apmokestinimą ir tvaresnio žemės ūkio skatinimą. Jo manymu, žalioji transformacija turi būti socialiai teisinga – valstybė privalo padėti darbuotojams, kurių darbo vietoms kyla pavojus dėl perėjimo prie žaliosios ekonomikos, ir užtikrinti, kad permainų našta nebūtų neproporcingai užkrauta ant pažeidžiamiausių visuomenės grupių pečių.
Valstybės vaidmuo ekonomikoje
Priešingai nei dešinieji politikai, T. Tomilinas nevengia kalbėti apie aktyvų valstybės vaidmenį ekonomikoje. Jis kritikuoja požiūrį, kad „nematoma rinkos ranka“ viską sudėlios į savo vietas. Jo įsitikinimu, valstybė turi ne tik reguliuoti rinką, bet ir aktyviai dalyvauti strateginiuose sektoriuose – energetikoje, transporte, sveikatos apsaugoje. Jis pasisako už stiprias valstybės valdomas įmones, kurios galėtų užtikrinti nacionalinius interesus ir teikti kokybiškas paslaugas už prieinamą kainą. Ši pozicija dažnai sulaukia kritikos iš verslo bendruomenės ir laisvosios rinkos šalininkų, tačiau T. Tomilinas atkakliai laikosi nuomonės, kad be stiprios valstybės neįmanoma sukurti teisingos ir tvarios visuomenės.
Asmenybė ir vertinimai: Tarp principingumo ir kontroversijų
Tomo Tomilino asmenybė yra tokia pat daugiasluoksnė kaip ir jo politinės idėjos. Jis yra puikus oratorius, gebantis aiškiai ir įtikinamai dėstyti savo mintis. Diskusijose Seime ar televizijos debatuose jis dažnai dominuoja savo erudicija ir argumentų gilumu. Jis nebijo aštrių pasisakymų ir konfrontacijos, kas jam pelno tiek šalininkų, tiek aršių kritikų.
Kritikos strėlės ir oponentų argumentai
Pagrindiniai priekaištai T. Tomilinui yra susiję su jo idėjų radikalumu ir tariamu populizmu. Kritikai teigia, kad jo siūloma mokesčių sistema ir socialinių išmokų didinimas pakenktų Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, išbaidytų investuotojus ir sukurtų prielaidas ilgalaikiam ekonomikos sąstingiui. Jam prikišamas idealizmas ir atotrūkis nuo realybės, esą jo siūlomi sprendimai yra per brangūs ir neįgyvendinami.
Be to, jo kategoriškas tonas ir nenoras ieškoti kompromisų kartais vertinami kaip arogancija. Oponentai jį kaltina visuomenės skaldymu ir kiršinimu, socialinių grupių supriešinimu – darbuotojų su darbdaviais, pasiturinčių su nepasiturinčiais.
Politologo portretas: intelektualas ar populistas?
Vertinant T. Tomiliną, svarbu atskirti turinį nuo formos. Nors jo retorika kartais gali būti aštri ir populistinė, jo siūlomos idėjos yra giliai įsišaknijusios Vakarų Europos socialdemokratinėje ir žaliojoje politinėje tradicijoje. Jis nėra politikas, kuris tiesiog žarsto nepagrįstus pažadus. Kiekvienas jo siūlymas yra paremtas konkrečiais pavyzdžiais iš kitų šalių, statistiniais duomenimis ir socialinių mokslų teorijomis. Todėl pavadinti jį vien populistu būtų neteisinga. Jis veikiau yra politikas-ideologas, intelektualas, kuris nuoširdžiai tiki savo idėjomis ir siekia jas paversti realybe.
Išvados: Koks Tomo Tomilino palikimas ir ateitis?
Neabejotina, kad Tomas Tomilinas jau paliko ryškų pėdsaką Lietuvos politikoje. Jis sugebėjo į politinės darbotvarkės centrą iškelti pajamų nelygybės, socialinio teisingumo ir žaliosios politikos klausimus. Jo dėka diskusijos apie progresinius mokesčius ar gerovės valstybę iš akademinių sluoksnių persikėlė į plačiąją visuomenę ir Seimo salę. Jis įrodė, kad kairioji-žalioji politika Lietuvoje gali turėti savo elektoratą ir stiprų balsą.
Kokia jo ateitis? Būdamas vienu iš Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderių, jis ir toliau išliks svarbia figūra Lietuvos politiniame peizaže. Jo sėkmė priklausys nuo to, ar jam ir jo bendražygiams pavyks įtikinti rinkėjus, kad jų siūlomas kelias yra ne utopija, o reali alternatyva dabartiniam socialiniam-ekonominiam modeliui. Bet kuriuo atveju, viena aišku: Tomas Tomilinas yra politikas, kuris verčia mąstyti, diskutuoti ir kvestionuoti nusistovėjusias tiesas. O tai, demokratinėje visuomenėje, yra neabejotina vertybė.