Gyvename laikais, kai informacija sklinda šviesos greičiu, o pasaulio sienos, bent jau skaitmeninėje erdvėje, yra visiškai išnykusios. Kiekvieną dieną mus pasiekia tūkstančiai naujienų, pranešimų ir pokalbių, kuriuose mirga terminai, kilę ne iš mūsų gimtosios kalbos šaknų. Verslo susitikimuose kalbame apie „sinergiją“ ir „diversifikaciją“, politiniuose debatuose girdime apie „eskalaciją“ ir „konsolidaciją“, o laisvalaikiu diskutuojame apie „egzistencinius“ klausimus. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kiek iš tiesų giliai suprantame šiuos terminus? Čia į sceną žengia nepakeičiamas įrankis – tarptautinių žodžių žodynas. Tai ne tik knyga ar svetainė; tai raktas į tikslų, intelektualų ir, svarbiausia, teisingą bendravimą.
Šiame straipsnyje mes ne tik panagrinėsime, kas yra tarptautiniai žodžiai, bet ir pasinersime į kalbos psichologiją, istoriją bei dažniausiai daromas klaidas. Kodėl kartais pasirenkame sudėtingą svetimybę vietoje paprasto lietuviško žodžio? Ar tai mados reikalas, ar būtinybė? Ir kaip nepasiklysti terminų gausoje, kai kiekvienas nori skambėti protingiau už kitą?
Kas iš tikrųjų yra tarptautinis žodis?
Daugelis žmonių intuityviai jaučia, kas yra tarptautinis žodis, tačiau tikslus apibrėžimas dažnai lieka miglotos. Iš esmės, tai yra žodžiai, kurie vartojami daugelio pasaulio tautų kalbose ir turi tą pačią arba labai artimą reikšmę. Dažniausiai jų kilmė siekia senąsias civilizacijas – senovės Graikiją ir Romą. Lotynų ir graikų kalbos šimtmečius buvo mokslo, medicinos, teisės ir menų pagrindas, todėl nenuostabu, kad šios šaknys įsitvirtino visoje Europoje ir už jos ribų.
Tačiau tarptautinių žodžių žodynas šiandien apima kur kas daugiau nei tik klasikinį palikimą. Į jį patenka terminai iš prancūzų, vokiečių, italų, o pastaraisiais dešimtmečiais – masiškai iš anglų kalbos. Svarbu atskirti tarptautinį žodį nuo paprasto skolinio ar barbarizmo. Tarptautinis žodis yra adaptuotas, turi savo vietą terminijoje ir yra pripažįstamas kaip bendrinės kalbos dalis, tuo tarpu barbarizmai yra vengtinos svetimybės, kurios teršia kalbą ir turi puikius savus atitikmenis.
Kodėl mums neužtenka savų žodžių?
Tai klausimas, kurį dažnai kelia kalbos puristai. Lietuvių kalba yra be galo turtinga, lanksti ir sena. Kodėl turėtume sakyti „resursai“, jei turime „išteklius“? Kodėl „akcentuoti“, jei galime „pabrėžti“? Atsakymas slypi kalbos tikslume ir globalizacijoje. Mokslo ir technologijų srityse universalumas yra būtinas. Gydytojas Lietuvoje ir gydytojas Vokietijoje turi suprasti diagnozę be vertimo klaidų rizikos. Tarptautiniai žodžiai sukuria bendrą vardiklį.
Be to, kai kurie žodžiai atsineša specifinį atspalvį, kurio lietuviškas atitikmuo gali neturėti. Pavyzdžiui, žodis „permanentinis“ reiškia ne šiaip „nuolatinis“, bet tam tikrą nenutrūkstamą būseną specifiniuose kontekstuose (pvz., permanentinis makiažas). Tarptautinių žodžių žodynas padeda mums suvokti šiuos niuansus ir pasirinkti tinkamiausią žodį konkrečiai situacijai.
Žodyno evoliucija: nuo popieriaus iki ekrano
Vyresnės kartos atstovai puikiai prisimena storas, solidžias knygas tamsiais viršeliais, kurios puošdavo kiekvieno išsilavinusio žmogaus knygų lentyną. Vartyti popierinį žodyną buvo savotiškas ritualas. Ieškant vieno žodžio, akys netyčia užkliūdavo už kito, ir taip natūraliai plėtėsi akiratis. Šiandien situacija pasikeitė, bet poreikis išliko toks pat, jei ne didesnis.
Skaitmeninis tarptautinių žodžių žodynas turi vieną didžiulį pranašumą – operatyvumą. Kalba yra gyvas organizmas, ji keičiasi kasdien. Naujos technologijos (blockchain, dirbtinis intelektas), socialiniai reiškiniai (influenceriai, cancel kultūra) atneša naujus terminus, kurie akimirksniu plinta. Popierinis leidinys pasensta dar nespėjęs pasiekti knygynų lentynų, o internetinės bazės gali būti atnaujinamos realiuoju laiku.
Tačiau čia slypi ir pavojus. Internete gausu netikslių vertimų, mėgėjiškų interpretacijų ir klaidingų apibrėžimų. Todėl, ieškant patikimos informacijos, būtina remtis autoritetingais šaltiniais – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) rekomendacijomis ar pripažintų leidyklų skaitmeninėmis versijomis. Tikslumas čia yra kritinis veiksnys.
Intelektualus įvaizdis ar kalbos šiukšlynas?
Vartoti tarptautinius žodžius dažnai yra mados reikalas. Pastebėkite, kaip kalba tam tikrų profesijų atstovai. Rinkodaros specialistai, verslo konsultantai, IT sektoriaus darbuotojai dažnai sukuria savo „paukščių kalbą“, kurioje lietuviški jungtukai tėra rišamoji medžiaga tarp angliškų ir tarptautinių terminų. „Mitingas“, „dedlainas“, „fydbekas“ – tai nėra tarptautiniai žodžiai klasikine prasme, tai greičiau žargonas, kurio reikėtų vengti oficialioje kalboje.
Tačiau yra ir kita kategorija – žmonės, kurie naudoja sudėtingus tarptautinius žodžius norėdami pasirodyti protingesni, nei yra iš tikrųjų. Tai vadinama hiperkorekcija arba tiesiog snobizmu. Kai žmogus sako „Aš kvestionuoju jūsų naratyvą“ vietoje „Aš abejoju jūsų pasakojimu“, jis ne visada siekia tikslumo. Kartais tai tiesiog būdas sukurti atstumą arba pademonstruoti savo tariamą pranašumą. Bėda ta, kad dažnai tokie žmonės patys iki galo nesupranta vartojamų žodžių reikšmės.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir „netikri draugai“
Viena iš didžiausių grėsmių, nenaudojant tarptautinių žodžių žodyno, yra vadinamieji „netikri draugai“ (angl. false friends). Tai žodžiai, kurie skamba panašiai kaip gimtojoje arba kitoje žinomoje kalboje, bet turi visiškai kitokią reikšmę. Štai keletas pavyzdžių, kur dažnai klystama:
- Odiozinis – daug kas mano, kad tai reiškia „keistas“ ar „ypatingas“. Iš tiesų, kilęs iš lotynų kalbos odiosus, šis žodis reiškia „nemalonus“, „nekenčiamas“, „atstumiantis“. Pavadinti ką nors „odiozine asmenybe“ nėra komplimentas.
- Pretenzingas – dažnai painiojama su „turintis pretenzijų“ (reikalavimų). Tačiau pretenzingas žmogus ar kūrinys yra toks, kuris siekia atrodyti reikšmingesnis, nei yra, inoringas, mandras, reikalaujantis ypatingo dėmesio be pagrindo.
- Kardinalus – dažnai vartojamas kaip „stiprus“ ar „didelis“. Tačiau tikroji reikšmė yra „pagrindinis“, „svarbiausias“, „esminis“.
- Eksploatuoti – dažniausiai asocijuojasi su išnaudojimu (darbininkų). Tačiau technikoje tai reiškia tiesiog „naudoti“ (mašiną, pastatą). Kontekstas čia viską keičia.
Tokių pavyzdžių yra šimtai. Žmonės, vartodami žodžius „adekvatus“ (atitinkamas), „ignoruoja“ (nepaiso), „drastiškas“ (griežtas, staigus), dažnai net nesusimąsto, ar tas žodis tikrai tinka sakinio kontekste. Būtent todėl žodynas turėtų būti nuolatinis palydovas tiems, kurie rašo, kalba viešai ar tiesiog nori būti teisingai suprasti.
Anglų kalbos cunamis: grėsmė ar galimybė?
Šiandien tarptautinių žodžių žodynas pildosi kaip niekada sparčiai, ir pagrindinis donoras yra anglų kalba. Globalizacija, internetas ir JAV kultūrinė įtaka lėmė tai, kad anglicizmai skverbiasi į visas sritis. Kai kurie iš jų tampa tarptautiniais žodžiais ir yra oficialiai įteisinami (pvz., „dizainas“, „menedžeris“, „kompiuteris“). Kiti lieka svetimybėmis.
Didžiausia problema kyla tada, kai lietuvių kalboje pradedama aklai kopijuoti angliškas struktūras ar žodžius, kuriems turime puikius savus atitikmenis. Pavyzdžiui, žodis „aplikacija“ (iš angl. application). Jei kalbame apie programėlę telefone – tai priimtina (nors VLKK rekomenduoja „programėlė“). Tačiau jei sakome „pateikti aplikaciją“ vietoje „pateikti prašymą“ – tai jau kalbos šiukšlė. Panašiai yra su žodžiu „lokacija“ (vieta), „destinacija“ (kelionės tikslas/kryptis).
Lietuvių kalba yra linkusi pasiduoti šiai įtakai dėl mūsų noro būti „vakarietiškais“. Tačiau tikrasis vakarietiškumas ir intelektas pasireiškia gebėjimu gerbti savo kalbą ir vartoti tarptautinius žodžius tik tada, kai jie suteikia papildomą vertę, o ne tiesiog pakeičia savą žodį svetimu.
Kaip teisingai naudotis žodynu savo naudai?
Norint praturtinti savo žodyną ir kalbėti įtaigiau, neužtenka tiesiog iškalti keletą sudėtingų terminų. Reikia ugdyti kalbinį jautrumą. Štai keletas patarimų, kaip tarptautinių žodžių žodynas gali tapti jūsų sąjungininku:
- Tikrinkite kilmę (etimologiją). Suprasdami, iš kur žodis kilo (pvz., kad „bio“ reiškia gyvybę, o „geo“ – žemę), jūs lengviau perprasite ir kitus sudurtinius žodžius. Tai padeda ne tik įsiminti, bet ir logiškai mąstyti.
- Ieškokite sinonimų. Geras žodynas visada pateiks lietuvišką atitikmenį. Pavyzdžiui, suradę žodį „adaptacija“, pamatysite ir „prisitaikymas“. Žinodami abu variantus, galėsite varijuoti kalba priklausomai nuo auditorijos. Su mokslininkais kalbėkite apie adaptaciją, su vaikais – apie prisitaikymą.
- Venkite pertekliaus. Niekada nevartokite tarptautinio žodžio, jei nesate 100% tikri dėl jo reikšmės. Geriau paprastas lietuviškas žodis, nei klaidingai pavartota svetimybė, kuri pavers jus pajuokos objektu.
- Stebėkite kontekstą. Kai kurie žodžiai turi skirtingas reikšmes skirtingose srityse. „Depresija“ ekonomikoje, meteorologijoje ir psichologijoje reiškia visiškai skirtingus reiškinius, nors bendra idėja (nuosmukis, žema sritis) išlieka.
Mokslo ir technologijų variklis
Negalime ignoruoti fakto, kad be tarptautinių žodžių mokslas sustotų. Terminija yra mokslo kalba. Įsivaizduokite, jei kiekviena šalis bandytų sukurti savo pavadinimus cheminiams elementams, ligoms ar kompiuterių komponentams. Kiltų chaosas. Tarptautinių žodžių žodynas šiuo atveju veikia kaip standartizavimo įrankis.
Lietuvoje didžiulį darbą atlieka Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri sprendžia, kaip adaptuoti naujus terminus. Tai nėra lengva užduotis. Kartais tenka rinktis tarp fonetinės adaptacijos (kaip girdime, taip rašome) ir vertinio (kuriame naują žodį). Prisiminkime „bylą“ kompiuteryje (angl. file) arba „pelę“ (angl. mouse). Tai sėkmingi vertiniai. Tačiau „monitorius“ liko tarptautiniu žodžiu, nes „vaizduoklis“ prigijo sunkiau.
Šis procesas yra nuolatinė kova ir derybos tarp kalbos paveldo ir modernumo. Vartotojas čia turi balsavimo teisę – jei žodis prigyja visuomenėje, jis dažniausiai patenka ir į žodynus.
Apibendrinimas: Balansas yra viskas
Kalba yra mąstymo instrumentas. Kuo daugiau žodžių – tiek savų, tiek tarptautinių – mes žinome, tuo tiksliau galime išreikšti savo mintis, jausmus ir idėjas. Tarptautinių žodžių žodynas neturėtų būti dulkanti knyga lentynoje ar retai atidaroma nuoroda. Tai yra langas į pasaulinę kultūrą ir mokslą.
Tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: kalba turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Gebėjimas kalbėti paprastai apie sudėtingus dalykus yra tikrojo intelekto požymis. Tarptautiniai žodžiai yra tarsi prieskoniai – saikingai vartojami jie suteikia kalbai skonio, tikslumo ir svorio, tačiau padauginus, patiekalas tampa nevalgomas. Todėl kitą kartą, kai norėsite pasakyti „konsensusas“, pagalvokite, galbūt „sutarimas“ skambės nuoširdžiau ir aiškiau. O kai prireiks tikslumo ir profesionalumo – drąsiai griebkitės žodyno ir būkite užtikrinti kiekvienu savo ištartu skiemeniu.