Kai kalba pasisuka apie tauriuosius metalus, auksas dažniausiai užima karaliaus sostą. Jis blizga centrinių bankų saugyklose ir simbolizuoja amžinąjį stabilumą. Tačiau investuotojų, pramonininkų ir spekuliantų radare vis dažniau mirga kitas žaidėjas – sidabras. Nors dažnai vadinamas „vargšų auksu“, šis metalas pasižymi dinamika, kurios geltonajam broliui galime tik pavydėti. Sidabro kaina nėra tiesiog skaičius biržos švieslentėje; tai sudėtingas ekonominių, geopolitinių ir technologinių veiksnių atspindys.
Šiame straipsnyje mes ne tik pažvelgsime į grafikus. Mes panagrinėsime, kas iš tikrųjų judina sidabro rinką, kodėl jūsų išmanusis telefonas ir saulės elektrinė ant stogo yra tiesiogiai susiję su tuo, kiek mokėsite už sidabrinę monetą, ir kokie spąstai tyko tų, kurie mano, kad investuoti į šį metalą yra paprasta kaip du kart du.
Dviguba sidabro prigimtis: tarp pinigų ir pramonės
Norint suprasti, kodėl sidabro kaina elgiasi taip, kaip elgiasi, būtina suvokti jo dvipusę tapatybę. Skirtingai nei auksas, kuris didžiąją dalį laiko praleidžia saugyklose kaip vertės rezervas arba puošia mus kaip juvelyriniai dirbiniai, sidabras yra darbo arklys. Jis purvinas, jis naudojamas, jis tiesiogine to žodžio prasme „suvartojamas“.
Apie 50–60 procentų viso pasaulyje išgaunamo sidabro sunaudojama pramonėje. Jo unikalios savybės – geriausias elektros ir šilumos laidumas tarp visų metalų – daro jį nepakeičiamu elektronikoje. Kiekvieną kartą, kai pasaulio ekonomika įsibėgėja, kai statomos gamyklos, gaminami automobiliai ir diegiamos naujos technologijos, sidabro paklausa auga. Tai sukuria įdomų fenomeną: sidabro kaina gali kilti net tada, kai investuotojai bijo rizikos, vien todėl, kad pramonei jo mirtinai reikia.
Žalioji energetika – naujasis kainos variklis
Pastarąjį dešimtmetį atsirado naujas, itin galingas veiksnys – perėjimas prie atsinaujinančios energetikos. Saulės panelės (fotovoltiniai elementai) reikalauja sidabro pastos, kad generuotų elektrą. Didėjant globaliam spaudimui mažinti CO2 emisijas, valstybės subsidijuoja saulės energetiką, o tai reiškia, kad fizinio metalo poreikis auga eksponentiškai. Kai skaitote antraštes apie Europos Sąjungos žaliąjį kursą ar Kinijos energetinius planus, turėkite omenyje: tai tiesioginė žinutė sidabro rinkai.
Tačiau čia slypi ir rizika. Technologijos tobulėja. Gamintojai nuolat ieško būdų, kaip sumažinti brangių medžiagų kiekį viename vienete. Jei inžinieriai ras būdą pakeisti sidabrą pigesniu variu ar aliuminiu saulės elementuose neprarandant efektyvumo, tai gali suduoti smūgį paklausai. Visgi, kol kas fizikiniai dėsniai yra sidabro pusėje – niekas kitas elektros nepraleidžia taip efektyviai.
Kas diktuoja kainą biržoje? Pagrindiniai veiksniai
Stebint sidabro kainos pokyčius, gali atrodyti, kad rinka elgiasi chaotiškai. Vieną dieną kaina šauna į viršų 5 procentus, kitą – krenta tiek pat. Tačiau už šio triukšmo slypi konkretūs svertai.
- JAV dolerio stiprumas. Sidabras pasaulinėse rinkose dažniausiai įkainojamas JAV doleriais. Tai klasikinės svarstyklės: kai doleris stiprėja, sidabras (ir kiti žaliaviniai ištekliai) dažniausiai pinga, nes už tą patį dolerį galima nupirkti daugiau metalo. Ir atvirkščiai – silpnas doleris dažnai reiškia brangų sidabrą.
- Palūkanų normos. Tai veiksnys, kuris dažnai nuvilia „sidabro bulius“. Sidabras nemoka dividendų ir neaugina palūkanų. Jei centriniai bankai (pvz., JAV Federalinis rezervų bankas) pakelia palūkanų normas, investuotojai gali rinktis saugias obligacijas, kurios garantuoja grąžą, užuot laikę metalą, kuris tik guli seife ir (tikėtina) brangsta. Aukštos palūkanų normos istoriškai slopina tauriųjų metalų kainas.
- Infliacija. Čia sidabras atlieka savo istorinį vaidmenį. Kai pinigai nuvertėja, žmonės ieško „tikrų“ daiktų. Nors auksas laikomas geresniu apsidraudimu nuo infliacijos, sidabras dažnai seka jam iš paskos, tik su didesne amplitude.
- Geopolitinis nerimas. Karai, prekybos konfliktai, pandemijos – bet koks neužtikrintumas verčia kapitalą bėgti į saugų uostą. Nors auksas čia yra pirmasis pasirinkimas, sidabras taip pat gauna savo dėmesio dalį, ypač kai auksas tampa per brangus smulkiesiems investuotojams.
Aukso ir sidabro santykis: mistinis rodiklis
Patyrę investuotojai retai žiūri į sidabro kainą izoliuotai. Jie stebi vadinamąjį aukso ir sidabro santykį (Gold/Silver Ratio). Tai skaičius, parodantis, kiek uncijų sidabro reikia norint nusipirkti vieną unciją aukso.
Istoriškai šis santykis svyravo. Senovės Romoje jis galėjo būti 1:12, XIX amžiuje – 1:15. Tačiau moderniaisiais laikais jis dažnai svyruoja tarp 1:50 ir 1:80. Ką tai reiškia paprastam žmogui? Kai santykis pakyla labai aukštai (tarkime, virš 80 ar 90), tai dažnai signalizuoja, kad sidabras yra neįvertintas aukso atžvilgiu, ir tikėtina, kad sidabro kaina kils sparčiau nei aukso. Tai vienas iš indikatorių, kurį naudoja spekuliantai, bandydami nuspėti rinkos dugną.
Tačiau aklai pasikliauti šiuo rodikliu neverta. Pasaulis pasikeitė. Sidabras nebėra pinigai ta pačia prasme, kaip buvo prieš šimtą metų, o jo pramoninė paklausa sukuria dinamiką, kurios aukso ir sidabro santykis tiesiog negali atspindėti.
Fizinis metalas prieš „popierinį“ sidabrą
Kai „Google“ paieškoje įvedate „sidabro kaina“, matote biržos kainą (Spot Price). Tačiau pabandykite už tą kainą nusipirkti fizinę monetą ar luitą. Greitai suprasite, kad realybė kitokia. Čia atsiranda premijos (premium) sąvoka.
Fizinis sidabras kainuoja daugiau nei rodo biržos grafikai dėl kelių priežasčių:
- Gamybos kaštai: Monetą reikia nukalti, luitą – išlieti ir štampuoti. Tai kainuoja energiją ir darbą.
- Logistika ir platinimas: Sunkų metalą reikia saugiai transportuoti, drausti ir sandėliuoti.
- Pardavėjo marža: Prekybininkai turi uždirbti, kad išlaikytų verslą.
- Paklausa: Kai kyla panika ir visi nori fizinio metalo, kalyklos tiesiog nespėja jo gaminti. Tokiais momentais „Spot“ kaina gali kristi (nes biržoje parduodami popieriniai kontraktai), o fizinio sidabro kaina – kilti, nes jo tiesiog nėra.
Investuotojai turi rinktis: ar pirkti fizinį metalą ir turėti jį savo rankose (su visais saugojimo rūpesčiais ir didesne kaina), ar investuoti į ETF fondus bei ateities sandorius, kurie seka sidabro kainą, bet nesuteikia nuosavybės teisės į konkretų luitą. Fizinis metalas suteikia saugumą „pasaulio pabaigos“ atveju, o „popierinis“ sidabras yra patogesnis trumpalaikei spekuliacijai.
Lietuviška realybė: PVM ir mokesčių niuansai
Lietuvos investuotojams sidabro tema yra šiek tiek skausminga dėl mokestinės aplinkos. Skirtingai nei investicinis auksas, kuris visoje Europos Sąjungoje yra atleistas nuo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), sidabras dažniausiai apmokestinamas.
Tai reiškia, kad pirkdami sidabro luitą Lietuvoje, jūs iškart sumokate 21 proc. PVM. Tai sukuria didžiulį barjerą pelningumui. Kad atgautumėte savo pinigus (jau nekalbant apie pelną), sidabro kaina biržoje turi pakilti bent 21 procentu plius pardavėjo marža. Tai labai aukšta kartelė.
Tačiau yra tam tikrų išimčių ir sprendimų:
- Sidabrinės monetos. Kai kuriais atvejais monetoms, kurios yra legali mokėjimo priemonė kilmės šalyje (pvz., „Klevo lapas“, „Filharmonija“), gali būti taikoma speciali maržos apmokestinimo schema. Tai reiškia, kad PVM skaičiuojamas ne nuo visos sumos, o tik nuo pardavėjo pelno maržos. Tai žymiai sumažina galutinę kainą pirkėjui.
- Sandėliavimas muitų zonose. Kai kurie didieji prekybininkai siūlo pirkti sidabrą ir jį laikyti saugomoje muitų zonoje (pavyzdžiui, Šveicarijoje ar Singapūre). Kol metalas neišvežamas iš tos zonos, PVM mokėti nereikia. Tai puikus sprendimas tiems, kurie nori investuoti dideles sumas, bet neketina metalo laikyti po lova.
- Antrinė rinka. Perkant iš fizinių asmenų, PVM netaikomas, tačiau čia atsiranda rizika įsigyti klastotę arba mokėti neadekvačią kainą.
Sidabro kaina istorinėje perspektyvoje: pamokos iš praeities
Kad suprastume ateitį, turime pažvelgti į praeitį. Sidabro istorija yra kupina dramų. Vienas garsiausių epizodų – brolių Huntų bandymas monopolizuoti sidabro rinką 1980-aisiais. Tuo metu sidabro kaina šoktelėjo iki beprecedenčių aukštumų (beveik 50 USD už unciją), o vėliau staigiai krito, palikdama tūkstančius investuotojų su nuostoliais.
Kitas reikšmingas pikas buvo pasiektas 2011 metais. Po 2008-ųjų finansų krizės, vykdant masinį pinigų spausdinimą (kiekybinį skatinimą), investuotojai bijojo hiperinfliacijos. Sidabras vėl priartėjo prie 50 USD ribos. Tačiau infliacija (tuo metu) neįsibėgėjo taip smarkiai, ir kaina vėl krito.
Ką tai mums sako? Sidabras yra labai lakus (volatile). Jo kaina kyla greičiau nei aukso bulių rinkos metu, bet krenta daug skaudžiau meškų rinkoje. Tai nėra investicija silpnų nervų žmonėms. Jei auksas yra lėtas ir užtikrintas vėžlys, tai sidabras yra kiškis, kuris kartais bėga beprotišku greičiu, o kartais užmiega pakelėje.
Rizikos: ne viskas auksas, kas blizga (ir ne viskas sidabras)
Prieš nusprendžiant investuoti į sidabrą, būtina blaiviai įvertinti rizikas. Be jau minėto kainos svyravimo ir PVM problematikos, yra ir kitų niuansų.
Viena iš problemų – saugojimo tūris. Dabartinėmis kainomis, norint investuoti, tarkime, 50 000 eurų į auksą, jums užteks nedidelės dėžutės, kuri lengvai tilps į kišenę. Norint tą pačią sumą investuoti į sidabrą, jums reikės lagamino ar net seifo. Sidabras yra pigesnis, todėl jis užima daug daugiau vietos. Tai reiškia brangesnį transportavimą ir sudėtingesnį slėpimą namuose.
Kita rizika – oksidacija. Nors grynas sidabras nerūdija, jis reaguoja su siera ore ir tamsėja. Nors investiciniams luitams tai neturi didelės reikšmės (svoris juk nesikeičia), kolekcinėms monetoms estetinė išvaizda yra svarbi. Netinkamai laikomas sidabras gali prarasti savo „numizmatinį“ žavesį, nors metalo vertė išliks.
Ateities prognozės: ar sidabras pasieks triženklę zoną?
Internete gausu prognozių, teigiančių, kad sidabro kaina neišvengiamai kils iki 100 ar net daugiau dolerių už unciją. Argumentai dažniausiai remiasi dolerio žlugimu arba pramoninio deficito teorija.
Realesnės prognozės rodo nuosaikesnį augimą. Sidabro institutas (The Silver Institute) nuolat pabrėžia augantį deficitą – t.y., pasaulis suvartoja daugiau sidabro nei išgauna. Kasyklų produkcija mažėja arba stagnuoja, o naujų telkinių atradimas ir paruošimas eksploatacijai trunka dešimtmečius. Tai fundamentali priežastis tikėti ilgalaikiu kainos augimu.
Tačiau trumpuoju laikotarpiu kaina priklausys nuo makroekonomikos. Jei pasaulis panirs į gilią recesiją, pramoninė paklausa kris, ir tai temps sidabro kainą žemyn, nepaisant investuotojų noro apsisaugoti. Kita vertus, jei recesija bus lydima aukštos infliacijos (stagfliacija), sidabras gali tapti viena geriausių turto klasių.
Kaip protingai investuoti į sidabrą pradedančiajam?
Jei nusprendėte, kad sidabras turi būti jūsų portfelyje, štai keletas praktinių patarimų:
- Diversifikuokite. Niekada nelaikykite visų santaupų sidabre. Finansų patarėjai dažniausiai rekomenduoja tauriųjų metalų dalį portfelyje laikyti tarp 5 ir 10 procentų.
- Venkite retų monetų, jei nesate ekspertas. Numizmatinė vertė yra subjektyvi. Pradedančiajam geriausia pirkti žinomas investicines monetas (pvz., Amerikos Erelis, Vienos Filharmonija, Kanados Klevo lapas) kuo arčiau biržos kainos.
- Lyginkite kainas. Skirtingi pardavėjai Lietuvoje taiko skirtingus antkainius. Prieš pirkdami, patikrinkite bent 3-4 pagrindinius pardavėjus.
- Galvokite apie pardavimą (likvidumą). Pirkti lengva, parduoti – sunkiau. Pasidomėkite, ar pardavėjas superka metalą atgal ir kokiomis sąlygomis. Investicinės monetos yra likvidesnės nei dideli, nestandartiniai luitai ar juvelyriniai dirbiniai.
- Reguliarus pirkimas (DCA). Bandyti pagauti žemiausią kainą („dugną“) yra beveik neįmanoma. Geresnė strategija – pirkti po nedidelį kiekį reguliariai (pvz., kas mėnesį), taip išlyginant kainos svyravimus.
Pabaigos žodis: šaltas protas karštoje rinkoje
Sidabro kaina yra daugiau nei tik statistika. Tai pulsuojantis pasaulio ekonomikos sveikatos rodiklis. Ji pasakoja istoriją apie technologinį progresą, monetarinę politiką ir žmogaus psichologiją. Investavimas į sidabrą gali būti puikus būdas diversifikuoti portfelį ir apsisaugoti nuo finansinių audrų, tačiau tai reikalauja kantrybės ir supratimo.
Nesitikėkite praturtėti per naktį. Sidabras yra ilgalaikis žaidimas. Tai turtas, kurį galbūt perduosite savo vaikams. Kai kitą kartą žiūrėsite į sidabrinę monetą, matykite ne tik metalo gabalėlį, bet ir koncentruotą energiją, istoriją bei potencialą, kuris, nepaisant visų rinkos audrų, išlaikė savo vertę tūkstančius metų.