Nors iki kitų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų Lietuvoje dar likę keleri metai, politiniame lauke jau dabar juntamas subtilus judesys. Po 2023-ųjų pavasarį nuaidėjusių rinkimų aistros nurimo, tačiau strategijos 2027-ųjų kovoms pradedamos dėlioti jau dabar. Politikos veteranai, partijų strategai ir kylantys visuomeniniai lyderiai atidžiai vertina esamą situaciją, ieškodami silpnųjų vietų ir galimybių langų. Nors kalendoriuje dar tik 2025-ieji, žvilgsniai neišvengiamai krypsta į ateitį. Kas galėtų mesti iššūkį dabartiniams merams? Kokie nauji veidai gali pasirodyti politinėje arenoje? Panagrinėkime galimus scenarijus didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir bendras tendencijas, kurios formuos būsimą rinkimų kampaniją.
Vilnius: Ar Benkunsko pozicijos tvirtos sostinės soste?
Sostinėje 2023-aisiais įvyko reikšmingas pokytis – po ilgos pertraukos meru tapo konservatorius Valdas Benkunskas, nugalėjęs Artūrą Zuoką. V. Benkunsko kadencijos pradžia nebuvo lengva: paveldėtos problemos, nauji iššūkiai ir nuolatinis poreikis balansuoti tarp skirtingų koalicijos partnerių interesų. Jo sėkmė 2027-aisiais priklausys nuo kelių esminių faktorių: gebėjimo spręsti įsisenėjusias transporto spūsčių ir viešojo transporto problemas, sėkmingos miesto plėtros ir būsto įperkamumo politikos bei gebėjimo išlaikyti vilniečių pasitikėjimą.
Kas galėtų jam mesti iššūkį? Potencialių varžovų ratas Vilniuje visuomet platus ir nenuspėjamas.
- Socialdemokratų partija (LSDP): Po sėkmingų Europos Parlamento rinkimų socialdemokratai neabejotinai sieks sustiprinti savo pozicijas ir savivaldoje. Potenciali kandidatė galėtų būti dabartinė Seimo narė, buvusi vicemerė Vilija Blinkevičiūtė, jei nuspręstų grįžti į nacionalinę politiką aktyviau, arba kitas ryškus partijos veidas, galbūt netgi dabartinė vicemerė Donalda Meiželytė, jei jai pavyktų per likusį laiką sukaupti pakankamą politinį kapitalą. Jų koziris – socialiai jautrių temų akcentavimas ir dėmesys viešosioms paslaugoms.
- Laisvės partija: Nors partijos populiarumas nacionaliniu lygiu svyruoja, Vilniuje jie išlaiko tvirtą jaunų ir liberalių pažiūrų rinkėjų bazę. Buvęs meras Remigijus Šimašius, nors ir pasitraukė, išlieka įtakinga figūra. Partija gali iškelti naują, charizmatišką kandidatą, pavyzdžiui, Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių, kuris jau turi atpažįstamumą ir patirties savivaldoje. Jų sėkmė priklausys nuo gebėjimo mobilizuoti savo elektoratą ir pasiūlyti aiškią viziją moderniam, atviram miestui.
- Artūras Zuokas: Niekada negalima nurašyti politikos veterano Artūro Zuoko. Nors pralaimėjo jau ne vienus rinkimus, jo gebėjimas generuoti idėjas, aktyviai komunikuoti ir išlikti matomam politiniame lauke yra neabejotinas. Jei V. Benkunsko administracija susidurs su didesnėmis krizėmis, A. Zuokas neabejotinai bandys tuo pasinaudoti, siūlydamas save kaip patyrusį krizės valdytoją.
- Mykolas Majauskas: Nors jo 2023-ųjų kampanija baigėsi nesėkme, M. Majauskas pademonstravo gebėjimą pritraukti dėmesį ir surinkti nemažą balsų skaičių net ir be partinio užnugario. Jei per artimiausius metus jis išliks aktyvus viešojoje erdvėje ir toliau kels vilniečiams aktualias problemas, jo bandymas 2027-aisiais gali būti kur kas sėkmingesnis.
Kaunas: Ar baigsis Matijošaičio era ir kas po jos?
Kaunas jau dešimtmetį yra neatsiejamas nuo Visvaldo Matijošaičio ir jo visuomeninio komiteto „Vieningas Kaunas“ vardo. Jo perrinkimas 2023-aisiais buvo triuškinantis, tačiau klausimas, ar jis sieks dar vienos kadencijos 2027-aisiais, lieka atviras. Jei V. Matijošaitis nuspręstų nebekandidatuoti, Kaune atsivertų milžiniška politinė erdvė, dėl kurios vyktų nuožmi kova.
Scenarijai Kaune gali būti keli:
- V. Matijošaitis siekia dar vienos kadencijos: Tai labiausiai tikėtinas scenarijus. Kol kas jo populiarumas mieste išlieka aukštas, o „Vieningo Kauno“ komanda – gerai suteptas mechanizmas. Opozicijai mesti iššūkį tokiam galingam politiniam dariniui būtų itin sudėtinga. Tačiau ilgametis buvimas valdžioje neišvengiamai generuoja ir tam tikrą nuovargį, oponentai gali bandyti akcentuoti skaidrumo, verslo ir valdžios sąsajų klausimus.
- „Vieningas Kaunas“ kelia įpėdinį: Jei meras nuspręstų trauktis, logiškiausias žingsnis būtų iškelti gerai žinomą ir teigiamai vertinamą komandos narį. Dabartinis vicemeras Mantas Jurgutis dažnai minimas kaip galimas įpėdinis. Jam tektų nelengva užduotis – išlaikyti V. Matijošaičio sukurtą populiarumo aurą ir tuo pačiu įrodyti savo, kaip savarankiško lyderio, vertę.
- Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD): Konservatoriai yra pagrindinė opozicinė jėga Kaune. Jų frakcija savivaldybės taryboje yra aktyvi ir nuolat kritikuoja valdančiuosius. Norėdami realiai pakovoti dėl mero posto, jie turėtų iškelti itin stiprų, charizmatišką ir plačiai Kaune žinomą kandidatą. Galbūt tai galėtų būti dabartinis Seimo narys, buvęs Kauno vicemeras Paulius Lukševičius arba kitas ryškus partijos narys, turintis tvirtą ryšį su miestu.
- „Juodasis arkliukas“: Atsivėrus politiniam vakuumui, Kaune gali atsirasti ir visiškai naujas, su partijomis nesusijęs kandidatas – galbūt žinomas verslininkas, akademikas ar visuomenininkas, gebantis pasiūlyti alternatyvą nusistovėjusiai tvarkai. Kauniečiai praeityje ne kartą parodė, kad yra linkę palaikyti stiprias asmenybes.
Klaipėda: Vaitkaus išbandymų metas ir opozicijos paieškos
Klaipėdoje 2023-ieji taip pat atnešė permainas – po ilgo Vytauto Grubliausko vadovavimo meru tapo Arvydas Vaitkus, vedamas politinio komiteto. Jo kadencija nuo pat pradžių paženklinta iššūkiais: santykiai su uosto direkcija, aplinkosaugos problemos, ypač susijusios su tarša, ir būtinybė konsoliduoti gana fragmentuotą tarybą.
A. Vaitkaus politinė ateitis priklausys nuo to, kaip jam seksis tvarkytis su šiomis problemomis. Oponentai neabejotinai bandys išnaudoti bet kokias jo klaidas. Kas galėtų būti jo varžovais 2027-aisiais?
- Konservatoriai (TS-LKD): Jie turi gilias tradicijas ir stiprų skyrių Klaipėdoje. Seimo nariai Agnė Bilotaitė ar Audrius Petrošius yra nuolat matomi ir aktyvūs, keliantys uostamiesčiui aktualias problemas nacionaliniu lygiu. Bet kuris iš jų galėtų tapti rimtu pretendentu į mero postą, jei nuspręstų dalyvauti rinkimuose.
- Liberalų sąjūdis: Nors partija prarado mero postą, ji išlaikė įtaką taryboje. Buvęs meras Vytautas Grubliauskas, nors ir pralaimėjo, išlieka žinomas politikas. Tačiau labiau tikėtina, kad liberalai ieškos naujo, gaivaus veido, galinčio atnaujinti partijos įvaizdį mieste. Galbūt tai galėtų būti dabartinis vicemeras Saulius Budinas, jei jam pavyktų sustiprinti savo pozicijas.
- Socialdemokratai (LSDP): Kaip ir kituose didmiesčiuose, socialdemokratai Klaipėdoje sieks atsikovoti prarastas pozicijas. Jų sėkmė priklausys nuo gebėjimo iškelti kandidatą, kuris būtų patrauklus ne tik tradiciniam kairiųjų pažiūrų elektoratui, bet ir platesnei visuomenės daliai.
Bendros tendencijos ir mažesnių miestų specifika
Be didžiųjų miestų, svarbu stebėti ir bendras tendencijas, kurios bus būdingos visai Lietuvai. Visų pirma, tęsis visuomeninių rinkimų komitetų dominavimas. Daugelyje rajonų ir mažesnių miestų merai yra išrinkti būtent iš komitetų, kurie dažnai yra sėkmingesni už nacionalines partijas, nes koncentruojasi į vietos problemas ir yra arčiau žmonių. Ši tendencija greičiausiai išliks ir 2027-aisiais.
Antra, vis didesnę reikšmę įgauna socialiniai tinklai ir asmeninė komunikacija. Kandidatai, kurie aktyviai ir autentiškai bendrauja su rinkėjais „Facebook“, „Instagram“ ar net „TikTok“ platformose, turi didelį pranašumą. Tai ypač svarbu siekiant pritraukti jaunesnių rinkėjų balsus.
Trečia, aštrėja žaliojo kurso ir aplinkosaugos temos. Miestų gyventojai vis labiau vertina žaliąsias erdves, švarų orą ir tvarią plėtrą. Kandidatai, kurie savo programose aiškiai ir įtikinamai išdėstys, kaip spręs šiuos klausimus, turės didesnį palaikymą.
Galiausiai, negalima pamiršti ir geopolitinio konteksto. Nors savivaldos rinkimai yra orientuoti į vietos reikalus, saugumo klausimai, civilinė sauga ir pasirengimas galimoms krizėms taip pat gali tapti svarbiais rinkimų kampanijos elementais, ypač pasienio regionuose.
Nors iki 2027-ųjų rinkimų dar toli, politinė dėlionė jau pradedama judinti. Artimiausi dveji metai parodys, kurie dabartiniai merai sugebės įtvirtinti savo pozicijas, o kurie taps pažeidžiami. Taip pat pamatysime, kokie nauji lyderiai iškils ir kokias idėjas jie pasiūlys Lietuvos miestams ir miesteliams. Rinkėjams belieka atidžiai stebėti šį procesą, nes sprendimai, kurie bus priimti 2027-ųjų pavasarį, lems mūsų visų gyvenimo kokybę ateinančius ketverius metus.