Europos krepšinio panteone yra vardai, kurie skamba ne tik kaip komandų pavadinimai, bet ir kaip ištisos epochos, stiliaus ir pergalės sinonimai. Vienas tokių – „Olimpia Milano“. Tai ne tik klubas. Tai – reiškinys, mados sostinės pasididžiavimas, komanda, kurios istorija persipynusi su legendomis, dramomis ir neįtikėtina ištikimybe raudonai ir baltai spalvoms. Daugiau nei trisdešimt kartų Italijos čempionai, triskart Eurolygos nugalėtojai – tai tik sausi skaičiai, slepiantys kur kas gilesnę ir spalvingesnę istoriją, kurios dalimi tapo ir ryškus lietuviškas pėdsakas.
Šiandien, kai komandos vairą laiko mados ikona Giorgio Armani, o strategijas kuria vienas tituluočiausių Europos trenerių Ettore Messina, „Olimpia Milano“ vėl yra jėga, su kuria privalo skaitytis visi. Tačiau norint suprasti dabarties ambicijas, būtina leistis į kelionę laiku ir prisiminti, kaip gimė „Scarpette Rosse“ – „Raudonųjų Batelių“ – legenda.
Gimimas ir „Scarpette Rosse“ Legenda
Viskas prasidėjo 1936 metais, kai Milano verslininkas ir sporto entuziastas Adolfo Bogoncelli įkūrė krepšinio komandą, pavadintą „Borletti Milano“, pagal pagrindinio rėmėjo – siuvimo mašinų gamintojo – vardą. Jau pirmaisiais gyvavimo metais komanda demonstravo neeilinį potencialą ir iškovojo penkis Italijos čempionų titulus iš eilės. Tai buvo aiškus signalas – Milane gimė jėga, kuri ilgam dominuos vietinėje arenoje.
Vis dėlto, ikoniškiausias klubo simbolis – „Scarpette Rosse“ pravardė – atsirado kiek vėliau, po Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu komanda keliavo į turą po Jungtines Amerikos Valstijas, krepšinio tėvynę. Norėdami pagerbti savo svečius, amerikiečiai padovanojo Milano krepšininkams ryškiai raudonus sportinius batelius. Europoje, kurioje vis dar vyravo juoda ir balta spalvos, tai buvo tikra sensacija. Raudoni bateliai tapo ne tik išskirtiniu komandos atributu, bet ir simboliu – drąsos, modernumo ir noro būti kitokiems. Ši pravardė taip prigijo, kad iki šių dienų „Olimpia Milano“ sirgaliai su pasididžiavimu vadina savo mylimą komandą „Raudonaisiais Bateliais“.
Pokario metai buvo pažymėti Cesare Rubini – vienos svarbiausių asmenybių klubo istorijoje – atėjimu. Rubini, pats buvęs puikus žaidėjas, tapo žaidžiančiuoju treneriu ir atvedė komandą į neįtikėtiną dominavimo erą. Vadovaujant Rubini, „Olimpia“ (tuo metu jau vadinta „Simmenthal“ pagal naują rėmėją) tapo absoliučia Italijos lydere ir pradėjo savo žygį į Europą. 1966 metais Milanas pirmą kartą tapo stipriausia Europos komanda, Čempionų taurės finale (dabartinės Eurolygos pirmtakas) įveikusi Prahos „Slavia“.
Aukso Amžius: D’Antoni, McAdoo ir Meneghino Era
Nors klubas visada buvo Italijos krepšinio elite, tikrasis „aukso amžius“ išaušo devintajame dešimtmetyje. Tai buvo laikai, kai „Olimpia Milano“ tapo ne tik Italijos, bet ir visos Europos krepšinio superklubu. Šios epochos architektu tapo treneris Danas Petersonas, o aikštelėje spindėjo neeilinis talentų trejetas: Mike’as D’Antoni, Bobas McAdoo ir Dino Meneghinas.
Mike’as D’Antoni, amerikietis su itališkomis šaknimis, buvo komandos smegenys. Jo žaidimo vizija, greitis ir gebėjimas kurti progas partneriams tapo Milano puolimo ašimi. Vėliau tapęs garsiu NBA treneriu, D’Antoni savo revoliucines „septynių sekundžių arba mažiau“ puolimo idėjas pradėjo brandinti būtent Milane.
Bobas McAdoo buvo tikra NBA legenda, atvykusi į Europą baigti karjeros, tačiau jo indėlis buvo kur kas didesnis. Buvęs NBA MVP ir vienas geriausių visų laikų lygos snaiperių, McAdoo demonstravo neįtikėtiną meistriškumą ir tapo nesustabdoma jėga po krepšiu. Jo elegantiškas metimas ir patirtis buvo gyvybiškai svarbūs komandos sėkmei.
Galiausiai, Dino Meneghinas – Italijos krepšinio simbolis. Tai buvo tikras kovotojas, centras, kuris savo fizine jėga, charizma ir nepalaužiamu charakteriu įkūnijo komandos dvasią. Jo dvikovos su Arvydu Saboniu tapo Europos krepšinio klasika ir vienu įsimintiniausių to meto reginių.
Ši trijulė, palaikoma tokių žaidėjų kaip Roberto Premier ir Kenas Barlow, atvedė Milaną į pačią viršūnę. 1987 ir 1988 metais komanda du kartus iš eilės laimėjo Čempionų taurę, įveikdama Tel Avivo „Maccabi“. Tai buvo neįtikėtinas pasiekimas, įtvirtinęs „Olimpia Milano“ statusą kaip vieno didžiausių visų laikų Europos klubų.
Giorgio Armani Era: Sugrįžimas į Elitą
Po auksinės eros sekė permainingas laikotarpis. Nors komanda iškovojo dar ne vieną titulą Italijoje, tarptautinėje arenoje sėkmė apleido „Raudonuosius Batelius“. Klubą kamavo finansinis nestabilumas, dažna trenerių ir žaidėjų kaita. Atrodė, kad didingiausi laikai liko praeityje.
Viskas pasikeitė 2008 metais, kai klubo savininku tapo mados pasaulio legenda Giorgio Armani. Jo atėjimas reiškė ne tik finansinį stabilumą, bet ir visiškai naują ambicijų lygį. Armani, pats būdamas aistringas krepšinio sirgalius, užsibrėžė tikslą grąžinti „Olimpia Milano“ į Europos krepšinio viršūnę. Klubas vėl pradėjo vadintis „Olimpia Milano“, o pagrindiniu rėmėju tapo Armani prekės ženklas „EA7 Emporio Armani“.
Kelias atgal nebuvo lengvas. Nors investicijos buvo milžiniškos ir į komandą atvyko ne viena Eurolygos žvaigždė, ilgą laiką trūko stabilumo ir pergalingos formulės. Tačiau pamažu, kantriai ir kryptingai Armani kūrė savo svajonių komandą. Lūžio tašku tapo 2019 metai, kai į Milaną atvyko vienas garsiausių ir sėkmingiausių Europos trenerių Ettore Messina.
Messina, keturiskart Eurolygos čempionas, atnešė ne tik savo patirtį ir taktinį išmanymą, bet ir nugalėtojų mentalitetą. Kartu su juo komandos komplektacija tapo kur kas apgalvotesnė. Į Milaną atvyko tokie veteranai kaip Sergio Rodriguezas, Kyle’as Hinesas, Luigi Datome – žaidėjai, kurie žino, ką reiškia laimėti svarbiausius titulus. Aplink juos buvo suburti talentingi, alkani pergalių krepšininkai. Rezultatai netruko ateiti. 2021 metais „Olimpia Milano“ po 29 metų pertraukos grįžo į Eurolygos finalo ketvertą, o vietiniame fronte susigrąžino Italijos lygos karūną, nutraukdama Bolonijos „Virtus“ dominavimą.
Lietuviškas Pėdsakas Mados Sostinėje
Lietuvos krepšinio sirgaliams „Olimpia Milano“ klubas yra artimas ir dėl jame ryškų pėdsaką palikusių lietuvių. Ši istorija prasidėjo dar 1997 metais, kai į komandą atvyko vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Artūras Karnišovas. Nors puolėjas Milane praleido tik vieną sezoną, jis buvo vienas komandos lyderių ir padėjo jai laimėti Italijos taurę.
Vėliau raudonai baltus marškinėlius vilkėjo dar keli žinomi lietuviai. 2013-2015 metais komandoje žaidė Linas Kleiza, kuris po sėkmingos karjeros NBA bandė įsitvirtinti Europoje. Nors jo etapas Milane nebuvo pats sėkmingiausias, Kleiza padėjo komandai 2014 metais tapti Italijos čempionais.
Kur kas sėkmingesni ir sirgalių labiau prisimenami buvo vėlesni lietuvių etapai. 2015-2017 metais vienu komandos lyderių buvo Mantas Kalnietis. Įžaidėjas tapo tikru komandos varikliu, o jo charizma ir atsidavimas aikštelėje pelnė didžiulę sirgalių pagarbą. Kartu su juo komanda laimėjo Italijos lygą, taurę ir supertaurę. Tuo pačiu metu komandoje žaidė ir Mindaugas Kuzminskas, kuris po etapo NBA grįžo į Europą ir demonstravo savo universalumą puolime.
Bene ryškiausią pėdsaką paliko Artūras Gudaitis. Galingas vidurio puolėjas Milane žaidė 2017-2020 metais ir tapo vienu geriausių centrų visoje Eurolygoje. Jo fizinė jėga, dominuojanti kova dėl atšokusių kamuolių ir galingi dėjimai tapo komandos vizitine kortele. Gudaitis buvo absoliutus sirgalių numylėtinis, o jo sunki trauma 2019 metais tapo didžiuliu smūgiu visai komandai. Nepaisant to, jo indėlis į Italijos čempionų titulą 2018 metais yra nepamirštamas.
Galiausiai, svarbu paminėti ir Joną Mačiulį, kuris nors ir trumpai (2012 m.), bet taip pat spėjo apsivilkti „Olimpia Milano“ marškinėlius.
Priešpriešos ir Ateities Ambicijos
Kaip ir kiekvienas didis klubas, „Olimpia Milano“ turi savo principinius varžovus. Didžiausia ir istoriškai svarbiausia priešprieša Italijoje yra su Bolonijos „Virtus“. Šių komandų dvikova vadinama „krepšinio Derby d’Italia“ ir visada sukelia milžinišką ažiotažą. Tai dviejų skirtingų miestų, dviejų krepšinio filosofijų ir dviejų didžiausių Italijos klubų susidūrimas.
Istoriškai svarbi ir dvikova su Varezės „Pallacanestro“, ypač septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, kai abi komandos dominavo ne tik Italijoje, bet ir Europoje. Šiandien šios dvikovos gal ir nebeturi tokios turnyrinės svarbos, tačiau istoriškai jos vis dar kelia dideles aistras.
Žvelgiant į ateitį, „Olimpia Milano“ tikslai nesikeičia – būti viršūnėje. Giorgio Armani investicijos ir Ettore Messinos patirtis yra garantas, kad komanda kasmet kovos dėl aukščiausių apdovanojimų tiek Italijoje, tiek Eurolygoje. Pagrindinis tikslas – ketvirtasis Eurolygos čempionų titulas, kurio Milanas laukia nuo 1988 metų. Tai yra svajonė, kurią įgyvendinti siekia visas miestas, o „Mediolanum Forum“ arena kiekvienose rungtynėse virsta verdančiu aistrų katilu.
„Olimpia Milano“ istorija – tai pasakojimas apie atsidavimą, stilių ir pergales. Nuo raudonų batelių, sukrėtusių pokario Europą, iki mados karaliaus ambicijų XXI amžiuje. Tai klubas, kuris įrodė, kad krepšinis gali būti ne tik sportas, bet ir menas, o jo palikimas toliau įkvepia naujas krepšininkų ir sirgalių kartas visame pasaulyje.