Saulė – gyvybės, šilumos ir geros nuotaikos šaltinis. Mes jos laukiame, ja džiaugiamės ir stengiamės pasisemti kuo daugiau energijos. Tačiau šis dangaus šviesulys turi ir tamsiąją pusę, kurią dažnai ignoruojame arba nuvertiname. Kalbame apie ultravioletinę (UV) spinduliuotę – pagrindinį odos vėžio rizikos veiksnį. Odos vėžys yra viena iš labiausiai paplitusių onkologinių ligų pasaulyje ir Lietuvoje. Nors visuomenės informuotumas pamažu auga, vis dar sklando daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie trukdo laiku pastebėti pirmuosius ligos požymius ir imtis prevencinių priemonių. Šiame išsamiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra odos vėžys, kokie jo tipai, rizikos veiksniai, ir svarbiausia – kaip apsisaugoti bei ką daryti, pastebėjus įtartinų pakitimų odoje.
Kas yra odos vėžys?
Paprastai tariant, odos vėžys – tai nekontroliuojamas ir piktybinis odos ląstelių augimas. Mūsų oda yra sudaryta iš daugybės sluoksnių, o jos ląstelės nuolat atsinaujina: senos miršta, o jų vietą užima naujos. Šis procesas yra griežtai reguliuojamas mūsų organizmo. Tačiau kartais, dėl tam tikrų veiksnių, dažniausiai dėl UV spinduliuotės sukeltos DNR pažaidos, šis mechanizmas sutrinka. Ląstelės pradeda daugintis nevaldomai, formuodamos auglius arba navikus. Šie navikai gali būti gerybiniai (nepavojingi) arba piktybiniai (vėžiniai). Piktybinės ląstelės turi savybę įaugti į aplinkinius audinius ir per kraujo ar limfos sistemą išplisti į kitas kūno dalis (metastazuoti).
Trys pagrindiniai odos vėžio „veidai“
Nors yra retesnių odos vėžio formų, trys tipai sudaro didžiąją daugumą visų atvejų. Jie skiriasi savo išvaizda, agresyvumu ir gydymo metodais.
1. Bazalioma (Bazinių ląstelių karcinoma)
Tai pati dažniausia odos vėžio forma, sudaranti apie 80% visų atvejų. Ji išsivysto iš bazinių ląstelių, esančių apatiniame epidermio sluoksnyje. Geros naujienos yra tai, kad bazalioma yra mažiausiai agresyvi – ji auga labai lėtai ir beveik niekada neišplinta į kitas kūno dalis. Tačiau ignoruoti jos negalima. Negydoma bazalioma gali įaugti giliai į odą, pažeisti audinius, kremzles ir kaulus, sukeldama rimtus kosmetinius defektus ir funkcinius sutrikimus.
Kaip atpažinti? Bazalioma dažniausiai atsiranda saulės labiausiai veikiamose vietose: ant veido, ausų, kaklo, galvos plikos odos, pečių ir nugaros. Ji gali atrodyti kaip:
- Blizgus, perlamutrinis arba vaško spalvos gumbelis.
- Plokščias, rando pavidalo darinys, dažnai gelsvos ar rusvos spalvos.
- Rausva, pleiskanojanti dėmė, kuri gali niežėti.
- Neužgyjanti žaizdelė, kuri vis kraujuoja, šlapiuoja ir pasidengia šašu.
2. Plokščialąstelinė karcinoma
Tai antra pagal dažnumą odos vėžio forma, išsivystanti iš plokščiųjų ląstelių viršutiniame odos sluoksnyje (epidermyje). Ji taip pat dažniausiai pasireiškia saulės pažeistose vietose. Plokščialąstelinė karcinoma yra šiek tiek agresyvesnė už bazaliomą. Nors metastazavimo rizika vis dar nėra didelė, ji yra didesnė nei bazaliomos atveju, ypač jei auglys yra didelis, gilus arba atsiranda ant lūpų, ausų ar imuninės sistemos nusilpusio žmogaus odoje.
Kaip atpažinti? Plokščialąstelinė karcinoma gali pasireikšti kaip:
- Kietas, raudonas mazgelis.
- Plokščias, pleiskanojančia ar šašuota pluta padengtas darinys.
- Žaizda, kuri nenori gyti arba užgyja ir vėl atsiveria.
- Kartais ji gali priminti karpą.
Dažnai ši vėžio forma išsivysto iš ikivėžinių odos būklių, pavyzdžiui, aktininės keratozės – šiurkščių, pleiskanojančių dėmių, kurios atsiranda dėl ilgalaikio saulės poveikio.
3. Melanoma: pavojingiausia forma
Melanoma, nors ir rečiausia iš šių trijų tipų, yra pati pavojingiausia ir agresyviausia. Ji išsivysto iš melanocitų – ląstelių, gaminančių pigmentą melaniną, kuris suteikia odai spalvą ir apsaugo nuo saulės. Būtent dėl melanomos miršta daugiausiai žmonių nuo odos vėžio. Jos klastingumas slypi gebėjime greitai augti ne tik į plotį, bet ir į gylį, pasiekti kraujagysles bei limfagysles ir išplisti (metastazuoti) į gyvybiškai svarbius organus – plaučius, kepenis, smegenis. Tačiau laiku diagnozavus melanomą, kol ji dar yra paviršinė, išgyvenamumo rodikliai siekia beveik 100%. Todėl ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi.
Kaip atpažinti? ABCDE taisyklė
Melanoma gali išsivystyti iš jau esančio apgamo arba atsirasti naujai, anksčiau buvusioje sveikoje odoje. Norint laiku pastebėti įtartinus pokyčius, dermatologai visame pasaulyje naudoja ABCDE taisyklę. Reguliariai apžiūrėkite savo odą ir atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:
- A – Asimetrija (Asymmetry). Gerybiniai apgamai dažniausiai yra simetriški, o melanoma – ne. Jei per apgamo vidurį nubrėžtumėte liniją, abi pusės atrodytų skirtingai.
- B – Kraštai (Borders). Normalių apgamų kraštai yra lygūs ir aiškūs. Melanomos kraštai dažnai būna netaisyklingi, dantyti, neaiškūs, tarsi išsilieję.
- C – Spalva (Color). Gerybiniai apgamai paprastai būna vienos, vientisos spalvos (dažniausiai įvairių rudų atspalvių). Melanomai būdinga nevienoda spalva – joje gali persipinti keli rudi, juodi, rausvi, melsvi ar net balti atspalviai.
- D – Diametras (Diameter). Nors melanomos gali būti ir mažesnės, reikėtų atkreipti dėmesį į apgamus, kurių skersmuo didesnis nei 6 milimetrai (maždaug pieštuko trintuko dydžio).
- E – Evoliucija (Evolving). Tai pats svarbiausias požymis. Bet koks apgamo pokytis per kelias savaites ar mėnesius – dydžio, formos, spalvos, paviršiaus (pradeda kraujuoti, niežėti, pleiskanoti, pasidengia šašu) – yra pavojaus signalas, reikalaujantis neatidėliotinos gydytojo konsultacijos.
Kas rizikuoja labiausiai? Rizikos veiksniai
Nors odos vėžys gali išsivystyti bet kam, tam tikri veiksniai žymiai padidina riziką. Svarbu juos žinoti, kad galėtumėte įvertinti savo asmeninę riziką ir imtis atitinkamų atsargumo priemonių.
- UV spinduliuotė. Tai neabejotinai svarbiausias rizikos veiksnys. Tiek saulės spinduliai (UVA ir UVB), tiek dirbtiniai UV šaltiniai (soliariumai) sukelia odos ląstelių DNR pažaidas, kurios ilgainiui gali virsti vėžiu.
- Odos tipas. Žmonės, kurių oda šviesi, plaukai šviesūs ar rausvi, akys mėlynos ar žalios, kurie greitai nudega saulėje ir sunkiai įdega, turi daug didesnę riziką.
- Nudegimai saulėje. Net vienas stiprus nudegimas vaikystėje ar paauglystėje su pūslių atsiradimu dvigubai padidina riziką susirgti melanoma vėlesniame amžiuje.
- Didelis apgamų skaičius. Žmonės, turintys daugiau nei 50 apgamų, arba turintys atipinių (displastinių) apgamų, turi didesnę riziką.
- Šeimos istorija. Jei artimi giminaičiai (tėvai, broliai, seserys) sirgo odos vėžiu, ypač melanoma, jūsų rizika taip pat padidėja.
- Nusilpusi imuninė sistema. Žmonės po organų transplantacijos, sergantys ŽIV/AIDS ar vartojantys imunitetą slopinančius vaistus yra jautresni odos vėžiui.
- Amžius. Nors melanoma vis dažniau diagnozuojama jauniems žmonėms, bendra rizika susirgti visų tipų odos vėžiu didėja su amžiumi dėl per gyvenimą sukauptos saulės spinduliuotės dozės.
Prevencija – galingiausias ginklas
Geriausias būdas kovoti su odos vėžiu – jo išvengti. Prevencinės priemonės yra paprastos, bet labai veiksmingos.
Ieškokite pavėsio. Venkite tiesioginių saulės spindulių piko valandomis, maždaug nuo 10 iki 16 valandos.
Dėvėkite apsauginius drabužius. Rinkitės lengvus, bet tankaus audimo marškinius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes. Skrybėlė plačiais kraštais apsaugos veidą, ausis ir kaklą. Akiniai nuo saulės su UV filtrais apsaugos ne tik akis, bet ir jautrią odą aplink jas.
Naudokite apsauginį kremą nuo saulės. Tai yra būtina priemonė, o ne prabangos prekė. Rinkitės plataus spektro kremą, kuris apsaugo ir nuo UVA (sendinančių), ir nuo UVB (deginančių) spindulių. Rekomenduojamas apsaugos faktorius (SPF) – ne mažesnis nei 30. Tepkite kremą gausiai ant visų atvirų kūno vietų likus 15-30 minučių iki išėjimo į lauką. Pakartotinai tepkite kas dvi valandas, taip pat po maudynių ar suprakaitavus.
Griežtas „NE“ soliariumams. Pasaulio sveikatos organizacija soliariumus priskyrė aukščiausios rizikos kancerogenams, kartu su tabaku ir asbestu. Dirbtinis įdegis nėra sveiko įvaizdžio dalis – tai tiesus kelias į ankstyvą odos senėjimą ir vėžį.
Reguliariai tikrinkitės. Kartą per mėnesį skirkite laiko apžiūrėti savo odą nuo galvos iki kojų. Naudokitės veidrodžiais, kad apžiūrėtumėte nugarą, sėdmenis ir kitas sunkiai matomas vietas. Paprašykite artimojo pagalbos apžiūrint galvos odą. Atkreipkite dėmesį į bet kokius naujus darinius ar senų apgamų pokyčius.
Diagnozė ir gydymas
Jei pastebėjote bet kokį įtartiną odos darinį, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją dermatologą. Gydytojas apžiūrės odą specialiu prietaisu – dermatoskopu, kuris leidžia daug kartų padidinti vaizdą ir geriau įvertinti darinio struktūrą. Jei kils įtarimų, bus atlikta biopsija – paimtas nedidelis audinio gabalėlis ir ištirtas laboratorijoje. Tai vienintelis būdas patvirtinti arba paneigti diagnozę.
Gydymo būdas priklauso nuo vėžio tipo, stadijos, dydžio ir vietos. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas – auglio išpjovimas. Bazaliomai ir plokščialąstelinei karcinomai to dažnai pakanka. Melanomos atveju gali prireikti platesnės ekscizijos, sarginio limfmazgio biopsijos. Pažengusių stadijų vėžiui gydyti taikomi sudėtingesni metodai: imunoterapija, taikinių terapija, chemoterapija, radioterapija.
Pabaigai
Odos vėžys yra rimta liga, tačiau daugeliu atvejų jos galima išvengti arba sėkmingai išgydyti, jei ji pastebima laiku. Rūpinimasis savo oda turėtų tapti tokiu pačiu įpročiu, kaip ir dantų valymas. Mėgaukitės saule atsakingai, reguliariai tikrinkite savo odą ir nebijokite kreiptis į gydytojus dėl bet kokių abejonių. Jūsų budrumas ir žinios yra geriausia investicija į ilgą ir sveiką gyvenimą.