Kai pagalvojame apie didžiausius mokslo ir technologijų protus, dažnai pirmiausia į galvą ateina Alberto Einsteino ar Thomaso Edisono vardai. Tačiau yra vienas žmogus, kurio indėlis į modernų pasaulį yra toks fundamentalus, kad be jo mūsų kasdienybė būtų tiesiog neįsivaizduojama. Tas žmogus – Nikola Tesla. Tai pasakojimas apie serbų kilmės amerikiečių išradėją, futuristą ir inžinierių, kurio vizijos pralenkė laiką, o jo idėjos pakeitė elektros, radijo ir daugelio kitų sričių veidą. Tai istorija apie genialumą, pasiaukojimą, aršią konkurenciją ir tragišką vienatvę.
Ankstyvieji metai ir kibirkštis, pakeitusi viską
Nikola Tesla gimė 1856 m. liepos 10 d. Smiljano kaime, tuometinėje Austrijos imperijoje (dabar Kroatija), serbų stačiatikių šventiko šeimoje. Legenda pasakoja, kad jis gimė lygiai vidurnaktį, siaučiant galingai perkūnijai. Pribuvėja tai palaikė blogu ženklu, pranašaujančiu, kad kūdikis bus „tamsos vaikas“, tačiau jo mama Džuka atsakė: „Ne. Jis bus šviesos vaikas.“ Šie žodžiai tapo pranašiški.
Nuo pat vaikystės Nikola pasižymėjo neeiliniais gabumais. Jis turėjo fotografinę atmintį, galėjo mintyse atlikti sudėtingus matematinius skaičiavimus ir, kas svarbiausia, vizualizuoti išradimus su neįtikėtinu tikslumu. Jam nereikėjo brėžinių ar modelių – jis visą prietaiso veikimo mechanizmą matydavo savo vaizduotėje, galėdavo jį mintyse „paleisti“, „išardyti“ ir „patobulinti“. Šis gebėjimas tapo jo didžiausia stiprybe per visą karjerą.
Studijuodamas inžineriją Grace, Austrijoje, Tesla pirmą kartą susidūrė su nuolatinės srovės (DC) varikliais. Jis iškart pastebėjo jų trūkumus – kibirkščiuojančius komutatorius, kurie buvo neefektyvūs ir reikalavo nuolatinės priežiūros. Profesoriai atmetė jo idėjas apie galimybę sukurti variklį be komutatorių kaip neįmanomas. Tačiau Tesla buvo užsispyręs. Būtent tada jo galvoje gimė kintamosios srovės (AC) sistemos vizija – sistema, kuri pakeis pasaulį.
Po studijų ir trumpo darbo telegrafo kompanijoje Budapešte, kur jis ir toliau tobulino savo idėjas, Tesla išvyko į Paryžių dirbti „Continental Edison Company“. Ten jis demonstravo savo išskirtinius gebėjimus, taisydamas sudėtingiausius gedimus ir kurdamas patobulinimus. Tačiau jo didžioji svajonė buvo susitikti su pačiu Thomasu Edisonu ir pristatyti jam savo revoliucines idėjas. Su rekomendaciniu laišku, kuriame buvo parašyta „Aš pažįstu du didžius žmones. Vienas esate jūs, o kitas – šis jaunuolis“, Tesla 1884 metais atvyko į Ameriką.
Srovių karas: Tesla prieš Edisoną
Atvykęs į Niujorką, Tesla iškart susitiko su Edisonu. Išradėjų karaliumi pramintas Edisonas buvo praktikas, verslininkas, tikėjęs sunkiu darbu ir eksperimentais. Tuo tarpu Tesla buvo vizionierius, teoretikas, pasikliaujantis savo neįtikėtina intuicija ir vaizduote. Susidūrė du skirtingi pasauliai.
Edisonas pasamdė Teslą, pažadėjęs jam 50 000 dolerių (šiandien tai būtų daugiau nei milijonas), jei šis sugebės patobulinti jo nuolatinės srovės generatorius. Tesla kibo į darbą ir per kelis mėnesius ne tik išsprendė problemas, bet ir sukūrė kelis naujus, kur kas efektyvesnius įrenginius. Kai jis atėjo atsiimti pažadėto atlygio, Edisonas tik nusijuokė ir pasakė: „Tesla, jūs nesuprantate mūsų amerikietiško humoro.“
Įsižeidęs ir apgautas, Tesla išėjo. Šis įvykis tapo legendinės nesantaikos, vėliau pavadintos „Srovių karu“ (War of the Currents), pradžia. Edisonas buvo investavęs visą savo kapitalą į nuolatinės srovės technologiją. DC srovė turėjo vieną didelį trūkumą – ją buvo sunku ir brangu perduoti dideliais atstumais. Dėl to reikėjo statyti elektrines kas kelis kilometrus. Tesla, tuo tarpu, siūlė kintamąją srovę (AC). AC srovės įtampą galima lengvai transformuoti – pakelti norint perduoti dideliais atstumais su minimaliais nuostoliais ir vėl sumažinti prieš tiekiant vartotojams. Tai buvo kur kas efektyvesnis ir pigesnis sprendimas, galintis elektrifikuoti visą šalį.
Palikęs Edisoną, Tesla kurį laiką dirbo paprastu darbininku, kad išgyventų. Tačiau jo genialumas neliko nepastebėtas. Jis surado investuotojų ir įkūrė savo laboratoriją, kurioje pagaliau galėjo įgyvendinti savo svajonę – sukūrė pirmąjį pasaulyje veikiantį kintamosios srovės asinchroninį variklį. Šis išradimas patraukė pramonininko ir išradėjo George’o Westinghouse’o dėmesį. Westinghouse’as suprato AC technologijos potencialą ir nupirko Teslos patentus bei pasamdė jį konsultantu.
Prasidėjo arši kova. Edisonas, matydamas grėsmę savo imperijai, pradėjo juodąją viešųjų ryšių kampaniją prieš kintamąją srovę. Jis viešai elektra žudė gyvūnus – šunis, kates, netgi dramblį – siekdamas įrodyti, kokia „pavojinga“ yra Westinghouse’o ir Teslos siūloma technologija. Ironiška, bet būtent Edisono šalininkai, norėdami dar labiau diskredituoti AC, pasiūlė ją naudoti mirties bausmės vykdymui – taip atsirado elektrinė kėdė.
Tačiau technologinis pranašumas buvo akivaizdus. „Srovių karo“ kulminacija tapo konkursas apšviesti 1893 m. Pasaulinę parodą Čikagoje. Westinghouse’as, naudodamas Teslos AC sistemą, pasiūlė gerokai mažesnę kainą nei „General Electric“ (Edisono kompanija) su savo DC technologija. Paroda, nušviesta šimtais tūkstančių Teslos sistemos lempučių, tapo stulbinančiu AC triumfu. Netrukus po to, Westinghouse’ui buvo patikėta pastatyti pirmąją didelę hidroelektrinę prie Niagaros krioklių. 1896 m. lapkričio 16 d. iš Niagaros krioklių pagaminta elektros energija pasiekė Bafalo miestą, esantį už daugiau nei 30 kilometrų. Tai buvo galutinė AC pergalė. Nikola Tesla apšvietė pasaulį.
Už elektros ribų: radijas, belaidis energijos perdavimas ir ateities vizijos
Nors kintamoji srovė yra didžiausias ir labiausiai žinomas Teslos palikimas, jo genialumas tuo anaiptol neapsiribojo. Jis buvo tikras vizionierius, kurio mintys skriejo dešimtmečiais į priekį.
- Radijas: Nors Guglielmo Marconi dažnai laikomas radijo išradėju, iš tiesų Tesla demonstravo radijo bangomis valdomus prietaisus (pvz., laivelį) dar 1898 m., keleriais metais anksčiau nei Marconi perdavė savo pirmąjį transatlantinį signalą. Teslos patentai apėmė visus esminius radijo technologijos komponentus. Tik po Teslos mirties, 1943 m., JAV Aukščiausiasis Teismas pripažino Teslos pirmenybę radijo išradimo srityje.
- Tesla ritė: Tai vienas įspūdingiausių jo išradimų – aukštos įtampos, aukšto dažnio transformatorius, galintis generuoti įspūdingas elektros iškrovas, primenančias žaibus. Nors šiandien ji daugiausia naudojama edukaciniais ir pramoginiais tikslais, Tesla ritė buvo kertinis elementas jo eksperimentuose su belaidžiu ryšiu ir energijos perdavimu.
- Belaidis energijos perdavimas: Tai buvo didžiausia Teslos svajonė ir didžiausias projektas. Jis tikėjo, kad energiją galima perduoti visame pasaulyje be jokių laidų, naudojant pačią Žemę ir jos jonosferą kaip laidininkus. Šiai idėjai įgyvendinti jis pradėjo statyti milžinišką bokštą Vordenklife (Wardenclyffe Tower), Long Ailende. Tai turėjo būti pasaulinės belaidės sistemos prototipas, galintis perduoti ne tik informaciją (telefoną, telegrafą, nuotraukas), bet ir elektros energiją bet kuriam planetos taškui. Deja, pagrindinis projekto finansuotojas, bankininkas J.P. Morganas, nutraukė finansavimą, kai suprato, kad Tesla nori teikti nemokamą energiją visam pasauliui. Kaip iš to pasipelnyti? Bokštas taip ir nebuvo užbaigtas, o vėliau nugriautas.
- Kitos vizijos: Tesla numatė daugybę dalykų, kurie šiandien yra mūsų kasdienybė: išmaniuosius telefonus (jis kalbėjo apie mažą prietaisą, telpantį į kišenę, per kurį bus galima matyti ir girdėti vieniems kitus), bepiločius orlaivius (dronus), nuotolinio valdymo pultus, atsinaujinančią energetiką (siūlė naudoti geoterminę ir saulės energiją), radarą ir netgi dirbtinį intelektą.
Ekscentriškas genijus ir vieniša pabaiga
Šalia neįtikėtino proto, Tesla pasižymėjo ir daugybe keistenybių. Jis kentėjo nuo obsesinio-kompulsinio sutrikimo: paniškai bijojo mikrobų, visada naudodavo 18 servetėlių valgydamas, apsistodavo tik tuose viešbučių kambariuose, kurių numeris dalijosi iš trijų, ir negalėjo pakęsti perlų. Jis teigė, kad miega vos kelias valandas per parą, nors kartais patirdavo ilgus išsekimo periodus. Buvo vegetaras, niekada nevedė ir neturėjo vaikų, teigdamas, kad celibatas padeda išlaikyti aštrų protą.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais Tesla tapo vis labiau atsiskyręs. Nors jo vardas buvo gerai žinomas, jis gyveno skurde, nuolat keisdamas viešbučius ir palikdamas skolas. Jo didžiosios vizijos, tokios kaip belaidis energijos perdavimas ar „mirties spindulys“ (dalelių pluošto ginklas, kurį jis siūlė vyriausybėms kaip taikos įrankį), liko neįgyvendintos ir dažnai pašiepiamos. Paskutinius savo metus jis praleido Niujorko viešbutyje, bendraudamas tik su balandžiais, kuriuos mylėjo ir šėrė. Jis teigė, kad viena balta balandė jį aplankydavo kasdien ir kad jis mylėjo ją kaip žmogų.
Nikola Tesla mirė 1943 m. sausio 7 d., būdamas 86 metų, vienišas ir beveik be cento kišenėje, savo viešbučio kambaryje. Po jo mirties FTB agentai konfiskavo visus jo užrašus, brėžinius ir dokumentus. Didelė dalis šios medžiagos iki šiol yra įslaptinta, kas kursto įvairias sąmokslo teorijas apie tai, kokius dar neišnaudotus išradimus galėjo palikti šis genijus.
Palikimas, kuris šviečia
Nors didžiąją gyvenimo dalį Nikola Tesla buvo nepakankamai įvertintas ir dažnai likdavo savo konkurentų, ypač Edisono, šešėlyje, šiandien jo palikimas yra ryškesnis nei bet kada. Kintamosios srovės sistema, kurią jis sukūrė, yra pasaulinio elektros tinklo pagrindas. Be jo išradimų neveiktų mūsų kompiuteriai, telefonai, buitinė technika – tiesiogine prasme, visas modernus pasaulis sustotų. Jo vardu pavadintas magnetinio lauko stiprumo vienetas (tesla), o inovatyvių elektromobilių gamintojas „Tesla, Inc.“ pasirinko šį vardą pagerbdamas didįjį išradėją.
Nikola Tesla buvo daugiau nei tik išradėjas. Jis buvo vizionierius, humanistas, tikėjęs, kad mokslas ir technologijos turi tarnauti žmonijos gerovei, o ne pelnui. Jo gyvenimo istorija – tai priminimas apie tai, kad genialumas dažnai būna nesuprastas, o didžiausios idėjos gali gimti tyloje ir vienatvėje. Jis buvo žmogus, kuris iš tiesų apšvietė pasaulį, net jei pats didžiąją gyvenimo dalį praleido tamsoje, laukdamas, kol pasaulis pasivys jo mintis.