Kiekvienam vairuotojui Lietuvoje iki skausmo pažįstama situacija: atvykus į degalinę, švieslentėje matyti vis kitokie skaičiai. Kartais jie džiugina, bet dažniau – verčia susimąstyti ir planuoti savo išlaidas atidžiau. Kuro kainos yra vienas iš tų ekonominių rodiklių, kurie tiesiogiai paliečia kone kiekvieną namų ūkį. Tai nuolatinė diskusijų, spėlionių ir kartais net pasipiktinimo tema. Bet ar kada nors giliau susimąstėte, kas iš tiesų slypi už tų nuolat mirgančių skaičių? Kodėl vieną savaitę litras benzino kainuoja vienaip, o kitą – jau kitaip? Atsakymas yra sudėtingas ir daugiasluoksnis, apimantis pasaulinę geopolitiką, sudėtingus mokesčius ir net mūsų pačių psichologiją.
Šiame straipsnyje pasistengsime išnarplioti šį painų kuro kainų voratinklį. Paaiškinsime, kokie veiksniai lemia galutinę kainą, kurią matome degalinės stulpelyje – nuo naftos gręžinio kažkur Artimuosiuose Rytuose iki PVM, kurį sumokame Lietuvoje. Suprasdami šiuos procesus, galbūt nepradėsime mokėti mažiau, tačiau bent jau aiškiau matysime bendrą paveikslą ir galėsime pagrįsčiau planuoti savo finansus.
Viskas prasideda nuo „juodojo aukso“ – žalios naftos
Pagrindinis ir pats svarbiausias kuro kainos komponentas yra žalia nafta. Tai pamatinė žaliava, iš kurios gaminamas ir benzinas, ir dyzelinas, ir aviacinis kuras. Jos kaina pasaulinėse biržose yra tarsi didžiulių svarstyklių pagrindas, o bet koks svyravimas akimirksniu pajuntamas visame pasaulyje. Du pagrindiniai naftos etalonai, į kuriuos krypsta visų akys, yra „Brent“ ir „WTI“ (West Texas Intermediate).
- „Brent“ nafta išgaunama Šiaurės jūroje ir yra pagrindinis etalonas Europai, Afrikai bei Artimiesiems Rytams. Būtent jos kaina daro didžiausią įtaką degalų kainoms Lietuvoje.
- „WTI“ nafta yra JAV etalonas, svarbus Vakarų pusrutuliui.
Tačiau kas lemia pačios naftos kainą? Čia į žaidimą įstoja pasiūlos ir paklausos dėsnis, pagardintas solidžia doze geopolitikos.
OPEC+ – kartelis, laikantis pasaulį savo rankose
Vienas galingiausių žaidėjų naftos rinkoje yra OPEC+ – Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir jai nepriklausančių didžiųjų naftos gamintojų (tokių kaip Rusija) aljansas. Ši grupė kontroliuoja didžiąją dalį pasaulinės naftos pasiūlos. Periodiškai susitikdami, kartelio nariai sprendžia, kiek naftos išgauti ir tiekti rinkai.
Jų sprendimai turi milžinišką galią. Jei OPEC+ nusprendžia sumažinti gavybą, rinkoje atsiranda naftos trūkumas, ir kaina, natūralu, šauna į viršų. Jei gavyba padidinama – kaina krenta. Šiais sprendimais siekiama balansuoti rinką ir išlaikyti stabilią bei pakankamai aukštą kainą, kuri tenkintų šalių narių biudžetus. Tačiau šis balansavimas yra itin subtilus reikalas, kurį nuolat veikia išoriniai veiksniai.
Geopolitiniai neramumai ir gamtos stichijos
Naftos rinka yra neįtikėtinai jautri bet kokiems pasauliniams sukrėtimams. Konfliktai Artimuosiuose Rytuose, politinis nestabilumas Venesueloje ar Nigerijoje, sankcijos Iranui ar Rusijai – visa tai gali sutrikdyti naftos tiekimą ir sukelti staigų kainų šuolį. Net ir žinia apie galimą konfliktą gali sukelti paniką biržose, nes prekybininkai pradeda baimintis dėl ateities tiekimo. Rinkos dalyviai perka išankstinius sandorius, taip dirbtinai išpūsdami kainą dar prieš realiai sumažėjant pasiūlai.
Nereikia pamiršti ir gamtos. Uraganai Meksikos įlankoje gali laikinai sustabdyti naftos platformų ir perdirbimo gamyklų darbą JAV, o tai sukelia pasiūlos sutrikimus ir kainų augimą ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje.
Kelionė nuo gręžinio iki degalinės bako
Žalios naftos kaina yra tik kelionės pradžia. Iki tol, kol degalai pasiekia mūsų automobilio baką, jų kaina išauga kelis kartus. Štai pagrindiniai etapai:
- Perdirbimas. Išgauta žalia nafta keliauja į naftos perdirbimo gamyklas (artimiausia mums – „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose). Čia sudėtingų technologinių procesų metu ji paverčiama įvairiais produktais: benzinu, dyzelinu, suskystintosiomis dujomis, mazutu ir kt. Pats perdirbimo procesas kainuoja, o jo kaina priklauso nuo elektros energijos kainų, technologijų sudėtingumo ir gamyklos efektyvumo. Be to, perdirbimo gamyklų pajėgumai yra riboti. Jei viena didelė gamykla užsidaro planiniam remontui ar dėl avarijos, rinkoje gali kilti tam tikros rūšies degalų trūkumas ir, atitinkamai, augti didmeninė kaina.
- Didmeninė prekyba ir logistika. Pagaminti degalai parduodami didmeninėje rinkoje. Jų kaina čia taip pat svyruoja priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos konkrečiame regione. Toliau seka logistikos grandinė – degalai geležinkelio cisternomis, autovežiais keliauja į degalų saugyklas, o iš ten – į konkrečias degalines. Visi šie transportavimo kaštai taip pat įskaičiuojami į galutinę kainą.
Lietuviškoji kainos dalis: Mokesčiai, mokesčiai ir dar kartą mokesčiai
Pasiekus Lietuvą, prie degalų kainos prisideda pati svariausia – valstybės reguliuojama – dalis. Būtent mokesčiai sudaro didžiąją dalį galutinės kainos, kurią mokame degalinėje. Dažnai manoma, kad jei nafta atpigo perpus, tai ir degalai turėtų atpigti perpus. Deja, taip nėra būtent dėl fiksuotų mokesčių.
Pagrindiniai mokesčiai degalams Lietuvoje yra du:
- Akcizo mokestis. Tai fiksuotas mokestis, taikomas tam tikram produkto kiekiui. Jis nesikeičia priklausomai nuo degalų pirkimo kainos. Pavyzdžiui, benzinui taikomas vienoks akcizo tarifas už 1000 litrų, o dyzelinui – kitoks. Šis mokestis yra vienas iš būdų, kaip valstybė surenka lėšas į biudžetą, kurios vėliau naudojamos kelių priežiūrai, infrastruktūros projektams ir kitoms reikmėms. Europos Sąjunga nustato minimalius akcizų tarifus, kurių šalys narės privalo laikytis.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Šis mokestis jau yra procentinis – Lietuvoje jis siekia 21%. Svarbiausia detalė ta, kad PVM yra skaičiuojamas nuo galutinės prekės kainos, ĮSKAITANT akcizo mokestį. Tai reiškia, kad mes mokame mokestį nuo mokesčio. Būtent todėl, net ir smarkiai krentant žalios naftos kainai, degalų kaina degalinėje krenta daug lėčiau, nes didelę jos dalį sudaro fiksuotas akcizas ir nuo jo apskaičiuotas PVM.
Biodegalų vaidmuo ir kiti veiksniai
Pagal ES reikalavimus, Lietuva, kaip ir kitos šalys narės, privalo į iškastinį kurą įmaišyti tam tikrą dalį biodegalų (pagamintų iš augalinės kilmės žaliavų). Šis reikalavimas yra aplinkosauginės politikos dalis, siekiant mažinti CO2 emisijas. Tačiau biodegalų gamyba dažnai būna brangesnė nei tradicinių degalų. Dėl to prievolė juos maišyti gali nežymiai padidinti galutinę produkto kainą. Kainai įtakos turi ir biodegalų žaliavų (rapsų, grūdų) derlius bei kainos pasaulinėse rinkose.
Galiausiai, svarbus ir valiutos kursas. Nafta pasaulinėje rinkoje prekiaujama JAV doleriais. Lietuva yra euro zonoje. Tai reiškia, kad naftos perdirbėjai ir importuotojai perka naftą už dolerius. Jei euras JAV dolerio atžvilgiu stiprėja, už tą pačią sumą eurų galima nupirkti daugiau naftos, o tai mažina degalų savikainą. Ir atvirkščiai – jei euras silpnėja, nafta mums faktiškai brangsta net ir tuo atveju, jei jos kaina doleriais biržoje nekinta.
Ateities perspektyvos: elektromobiliai, sintetiniai degalai ir nežinomybė
Ilgalaikėje perspektyvoje degalų rinkos laukia didžiulės transformacijos. Pagrindinis veiksnys – perėjimas prie tvaresnio transporto.
- Elektromobiliai. Vis populiarėjantys elektromobiliai mažina bendrą benzino ir dyzelino paklausą. Iš pirmo žvilgsnio, mažesnė paklausa turėtų reikšti mažesnes kainas. Tačiau procesas gali būti sudėtingesnis. Mažėjant gamybos apimtims, naftos perdirbimo gamyklos gali tapti mažiau pelningos, kai kurios gali būti uždarytos. Likusios gamyklos, norėdamos išlaikyti pelningumą, gali būti priverstos didinti savo produkcijos kainą. Taip pat valstybės, prarasdamos milijardines pajamas iš degalų akcizų, neabejotinai ieškos būdų, kaip apmokestinti elektrą ar įvesti kelių mokesčius elektromobiliams.
- Sintetiniai ir pažangieji biodegalai. Kuriamos ir naujos degalų rūšys, pavyzdžiui, sintetiniai degalai (e-fuels), gaminami naudojant atsinaujinančią elektros energiją, vandenį ir anglies dioksidą. Nors kol kas jų gamyba yra itin brangi, ateityje technologijos gali atpigti ir pasiūlyti alternatyvą vidaus degimo varikliams, neutralią klimatui.
Akivaizdu, kad gyvename pereinamuoju laikotarpiu. Nors tradicinių degalų era pamažu artėja prie pabaigos, ji truks dar ne vieną dešimtmetį. Per tą laiką kuro kainos ir toliau išliks priklausomos nuo tų pačių globalių jėgų: naftos kartelių sprendimų, geopolitinių įtampų ir pasaulio ekonomikos sveikatos. Vairuotojams Lietuvoje belieka stebėti tendencijas, racionaliai planuoti keliones ir suprasti, kad kaina degalinės švieslentėje yra sudėtingos pasaulinės ekonomikos veidrodis.