Lietuvos žiniasklaidos padangėje ir socialiniuose tinkluose yra nedaug vardų, kurie sukeltų tokią momentinę reakciją kaip Orijus Gasanovas. Vieni jį dievina už betarpiškumą ir drąsą, kiti kritikuoja už pernelyg didelį atvirumą ar specifinį stilių, tačiau abejingų lieka mažai. Orijaus kelionės tapo ne tik populiaria laida ar straipsnių ciklu, bet ir savotišku kultūriniu reiškiniu, pakeitusiu tai, kaip mes vartojame turinį apie turizmą. Tai nebėra tik sausi patarimai, kurį muziejų aplankyti ar kuriame viešbutyje apsistoti. Tai – gyvenimo būdo, emocijų, kulinarinių atradimų ir kartais šokiruojančios realybės dokumentika.
Šiame straipsnyje mes ne tik pasivaikščiosime populiariausiais maršrutais. Mes panagrinėsime, kas slypi už šio žurnalisto sėkmės, kodėl jo rekomendacijos gali per dieną išpopuliarinti restoraną ir ko iš Orijaus kelionių filosofijos gali pasimokyti kiekvienas šiuolaikinis keliautojas. Pasinerkime į pasaulį, kuriame prabanga persipina su skurdu, o Palangos čeburekas tampa svarbesniu diskusijų objektu nei „Michelin“ žvaigždutės.
Žurnalistikos chuliganas su lagaminu: kaip viskas prasidėjo
Norint suprasti, kodėl Orijaus kelionės šiandien yra tokios žiūrimos, reikia atsigręžti į pradžią. Orijus Gasanovas nėra tipinis „influenceris“, kuris išgarsėjo tik dėl gražių nuotraukų „Instagram“ tinkle. Jo pagrindas – tvirta, ilgametė žurnalistinė patirtis. Pradėjęs rašyti dar paauglystėje, jis išmoko svarbiausią pamoką: istorija turi būti įdomi, ji turi kabinti, ji turi turėti „kablį“.
Tradicinė kelionių žurnalistika Lietuvoje ilgą laiką buvo gana akademiška. Žurnalistai pasakodavo apie architektūros stilius, istorinius faktus ir muziejų darbo laikus. Orijus pasirinko kitą kelią. Jis suprato, kad žmogui, planuojančiam atostogas arba tiesiog svajojančiam apie jas po sunkios darbo dienos, kur kas įdomiau sužinoti, kokia yra tikroji tos vietos atmosfera. Ar ten saugu? Ar skanus maistas? Ar gatvėse šypsosi žmonės? Ar viešbučio kambaryje tikrai švaru, ar po lova slepiasi dulkės?
Būtent šis perėjimas nuo „oficialaus gido“ tono prie „gero draugo pasakojimo“ ir tapo esminiu lūžiu. Kai žiūrite Orijaus vaizdo įrašus ar skaitote tekstus, jaučiatės taip, lyg klausytumėte draugo, kuris ką tik grįžo iš kelionės ir prie kavos puodelio be pagražinimų pasakoja visus nuotykius – ir tuos gerus, ir tuos, apie kuriuos gėda prisipažinti.
„Orijus kerta“: kulinarinis turizmas be baltų pirštinių
Neįmanoma kalbėti apie Orijų nepaminint maisto. Rubrika, dažnai neoficialiai vadinama „Orijus kerta“ ar tiesiog maisto apžvalgomis, tapo neatsiejama jo kelionių dalimi. Ir čia vėlgi matome unikalų pjūvį. Kol dauguma maisto tinklaraštininkų vaikosi estetikos ir lėkščių dekoravimo meno, Orijus Gasanovas nebijo parodyti riebaluotų pirštų valgant kebabą Berlyne ar paprastą, naminį kotletą Lietuvos pakelės užeigoje.
Jo maisto apžvalgose svarbiausia yra emocija ir kainos bei kokybės santykis. Tai rezonuoja su plačiąja auditorija, nes dauguma keliautojų ieško būtent to – autentiškų skonių už protingą kainą. Žinoma, Orijaus kelionės neaplenkia ir prabangių restoranų. Kontrastas yra viena stipriausių jo turinio pusių. Vieną dieną jis gali ragauti 200 eurų kainuojančią vakarienę Dubajuje, o kitą – testuoti pigiausią Londono greitąjį maistą.
- Sąžiningumas: Jei maistas neskanus, jis taip ir pasakys. Tai kuria pasitikėjimą. Žiūrovas žino, kad tai nėra užsakyta reklama (arba jei yra, tai pateikta natūraliai), o subjektyvi, bet nuoširdi nuomonė.
- Kainų detektyvas: Orijus visada pabrėžia kainas. Tai praktinė informacija, kuri dažnai praleidžiama kitų keliautojų pasakojimuose, bet yra kritiškai svarbi planuojant biudžetą.
- Lietuviškas skonis užsienyje: Ypatingą dėmesį jis skiria lietuvių emigrantų įkurtoms maitinimo įstaigoms. Tai sukuria stiprų emocinį ryšį su diaspora ir parodo tautiečių sėkmės istorijas.
Fenomenas vardu Palanga: meilė, kurios negalima paaiškinti
Jei reikėtų įvardinti vieną vietą, kuri asocijuojasi su Orijaus Gasanovo vasaromis, tai be jokios abejonės būtų Palanga. Nors jis keliauja po visą pasaulį – nuo Maldyvų iki Los Andželo – Palanga užima ypatingą vietą jo širdyje ir turinyje. Daugelis lietuvių į Palangą žiūri skeptiškai, vadina ją „babilonu“, kritikuoja Basanavičiaus gatvės triukšmą ar kičą. Orijus stojo į kitą barikadų pusę.
Savo reportažuose jis reabilituoja Lietuvos kurortus. Jis parodo, kad Palanga yra daugiasluoksnė. Taip, ten yra garsiakalbiai ir cukraus vata, bet ten yra ir aukšto lygio restoranų, ramių parkų, stilingų viešbučių ir, svarbiausia, unikali „atostogų nuotaika“, kurios niekur kitur nerasi. Orijaus kelionės po Lietuvos pajūrį tapo savotišku metraščiu – jis fiksuoja, kaip keičiasi kurortas, kas naujo atsidarė, kur dingo legendinės vietos.
Jo dėka daugelis žmonių, kurie metų metus vengė Lietuvos pajūrio, nusprendė suteikti jam antrą šansą. Jis moka atrasti perliukus net ten, kur, atrodo, viskas jau tūkstantį kartų matyta. Tai pamoka visiems turinio kūrėjams: nėra nuobodžių vietų, yra tik nuobodus požiūris. Net ir apie gerai žinomą vietą galima papasakoti taip, kad norėsis ten nuvažiuoti tuojau pat.
Emigrantų istorijos: kelionės su socialine misija
Dar vienas aspektas, išskiriantis Orijų iš kitų keliautojų, yra jo dėmesys žmonėms. Keliaudamas į šalis, kuriose gausu lietuvių emigrantų (Didžioji Britanija, Norvegija, Ispanija, JAV), jis neapsiriboja turistiniais objektais. Jis ieško tautiečių.
Šios istorijos dažnai būna pačios jautriausios ir žiūrimiausios. Kodėl? Nes jos tikros. Tai pasakojimai apie sėkmę, apie sunkų darbą, apie ilgesį ir apie tai, kaip lietuviai sugeba įsitvirtinti bet kokiomis sąlygomis. Orijus neteisia. Jis kalbina ir fabriko darbuotoją, ir sėkmingą verslininką. Tai suteikia jo kelionėms gylio. Tai nebėra tik „žiūrėkite, koks gražus paplūdimys“. Tai tampa „žiūrėkite, kaip čia gyvena mūsiškiai“.
Šis socialinis elementas paverčia Orijaus keliones aktualija. Jos paliečia emigracijos temas, kultūrinius skirtumus, integracijos iššūkius. Žiūrovas gauna ne tik pramogą, bet ir galimybę pasilyginti savo gyvenimą su tais, kurie išvyko. Ar ten tikrai lyja auksu? Orijus dažnai parodo, kad realybė yra kur kas sudėtingesnė.
Stiliaus evoliucija: nuo teksto iki vaizdo
Stebint Orijaus karjerą, įdomu matyti, kaip jis adaptuojasi prie besikeičiančių medijų. Pradėjęs nuo straipsnių portaluose ir žurnaluose, jis puikiai perprato vaizdo turinio formatą. Jo laidos pasižymi dinamika. Čia nėra ilgų, ištęstų kadrų ar nuobodžių monologų. Viskas vyksta greitai, energingai, su humoru.
Techninė pusė taip pat svarbi, bet dar svarbesnis yra paties vedėjo charizma. Orijus nebijo būti juokingas, nebijo suklysti, nebijo parodyti savo silpnybių (pavyzdžiui, baimės skristi ar tam tikrų fobijų). Tai humanizuoja turinį. Žmonės pavargo nuo tobulų „Instagram“ gyvenimų, kur viskas yra nugludinta. Orijus siūlo „netobulą tobulumą“. Jei viešbutyje prasti pusryčiai – jis tai parodys. Jei lėktuvas vėluoja – jis nufilmuos savo nuovargį.
Kontrastų meistras
Viena iš paslapčių, kodėl šis turinys taip įtraukia, yra nuolatinis kontrastų žaismas. Orijus Gasanovas meistriškai laviruoja tarp dviejų pasaulių:
- Biudžetinės kelionės: Kaip nukeliauti į Milaną už 20 eurų? Kur Londone pavalgyti už 5 svarus? Kaip išgyventi oro uoste nemokant už verslo klasės ložę? Šie patarimai aktualūs studentams ir taupantiems.
- Prabangos pasaulis: Penkių žvaigždučių viešbučiai, privatūs paplūdimiai, egzotiškiausi pasaulio kampeliai. Tai leidžia žiūrovui pasvajoti, pamatyti tai, ko galbūt niekada neįpirks, bet smalsu pamatyti.
Sujungdamas šias dvi auditorijas, jis sukuria universalų produktą. Jį žiūri ir tie, kurie skaičiuoja kiekvieną centą, ir tie, kurie gali sau leisti viską, bet ieško naujų idėjų.
Ką „Orijaus efektas“ reiškia verslui?
Lietuvoje jau galima kalbėti apie „Orijaus efektą“. Tai reiškinys, kai po teigiamos apžvalgos kavinė ar viešbutis sulaukia tokio lankytojų antplūdžio, kad tenka stabdyti rezervacijas. Verslininkai tai žino. Vieni to laukia, kiti – baiminasi. Nes lygiai taip pat, kaip jis gali iškelti, jis gali ir sužlugdyti (ar bent jau stipriai pakenkti reputacijai) savo aštria kritika.
Tai rodo didžiulę įtaką. Tačiau ši įtaka ateina su atsakomybe. Pastebima, kad pastaruoju metu Orijus stengiasi būti konstruktyvus. Net ir kritikuodamas, jis dažnai bando suprasti, kodėl taip yra, arba pateikia tai per humoro prizmę. Visgi, verslui tai yra signalas: kokybė turi būti palaikoma visada, nes niekada nežinai, kada pro duris įžengs žurnalistas su kamera.
Patarimai keliautojams, įkvėpti Orijaus filosofijos
Stebint šimtus Orijaus sukurtų reportažų, galima išskirti keletą esminių principų, kurie padės bet kuriam keliautojui patirti daugiau džiaugsmo ir mažiau streso:
- Nebijokite nukrypti nuo maršruto. Geriausi nuotykiai dažnai nutinka ten, kur nenuveda „Google Maps“. Pasukite į mažą gatvelę, užkalbinkite vietinį prekeivį.
- Maistas yra kultūros dalis. Netaupykite įspūdžiams lėkštėje. Nebūtina valgyti brangiai, bet būtina ragauti tai, kas autentiška tam regionui. Nesvarbu, ar tai būtų sraigės Prancūzijoje, ar fermentuota silkė Švedijoje.
- Bendravimas atveria duris. Orijus visada kalbina žmones. Taksi vairuotojai, padavėjai, viešbučio administratoriai – jie yra geriausi informacijos šaltiniai. Nusišypsokite, paklauskite „kaip sekasi“, ir sužinosite paslapčių, kurių nėra jokiuose giduose.
- Komfortas yra svarbu, bet ne svarbiausia. Kartais verta paaukoti patogią lovą dėl nepakartojamo vaizdo pro langą arba unikalios lokacijos senamiesčio širdyje.
- Būkite smalsūs savo šaliai. Orijaus kelionės įrodė, kad Lietuva yra be galo įdomi. Kėdainiai, Biržai, Visaginas – kiekvienas miestas turi savo „cinkelį“, tereikia mokėti jį pamatyti.
Kodėl mums reikia tokių pasakotojų?
Gyvename informacijos pertekliaus amžiuje. Internetas pilnas „TripAdvisor“ reitingų ir anoniminių komentarų. Tačiau mums vis dar reikia žmogaus. Asmenybės, kuria pasitikime, kurios skonis sutampa su mūsų, arba kurios nuomonė mus bent jau intriguoja. Orijus Gasanovas užpildė šią nišą tapdamas savotišku nacionaliniu kelionių draugu.
Jo reportažai atlieka ir terapinę funkciją. Tamsiais žiemos vakarais, kai už lango lyja šlapdriba, įsijungti spalvingą, saulėtą ir nuotaikingą reportažą iš Balio ar Tenerifės yra būdas pabėgti nuo kasdienybės. Tai leidžia pasijusti pasaulio dalimi, pasvajoti apie būsimas atostogas ir tiesiog gerai praleisti laiką.
Be to, jo turinys skatina drąsą. Matydami, kaip paprastai ir lengvai jis keliauja (dažnai tik su rankiniu bagažu), žmonės patys išdrįsta nusipirkti lėktuvo bilietą. Jis sugriovė mitą, kad kelionės yra tik turtingųjų privilegija arba kad jas planuoti yra labai sudėtinga.
Ateities prognozės: kur toliau?
Kyla natūralus klausimas – kas toliau? Pasaulis didelis, bet jis taip pat ir mažėja. Orijaus kelionės evoliucionuoja. Matome vis daugiau tolimų kraštų, vis daugiau ekstremalių potyrių. Tačiau galima prognozuoti, kad pagrindinė ašis išliks ta pati – žmogiškasis ryšys ir istorijų pasakojimas.
Galbūt ateityje pamatysime dar daugiau interaktyvių formatų, galbūt atsiras maršrutų programėlės, sudarytos pagal Orijaus rekomendacijas. Tačiau kad ir kokia forma tai bebūtų, esmė išliks: noras parodyti pasaulį tokį, koks jis yra – margą, kartais keistą, bet be galo įdomų.
Apibendrinant, Orijus Gasanovas sukūrė unikalų žanrą Lietuvos žiniasklaidoje. Tai mišinys tarp realybės šou, kelionių dokumentikos ir kulinarinio gido. Ir nesvarbu, ar jūs planuojate kelionę aplink pasaulį, ar tik savaitgalį Palangoje, jo įžvalgos dažnai tampa tuo postūmiu, kurio reikia nuotykiui pradėti. Tad sekite jo lagaminą – jis beveik garantuotai nuves ten, kur bus įdomu, skanu ir tikra.