Ar pamenate laikus, kai vienos pažymos gavimas reikalaudavo pusdienio atostogų, kantrybės atsargų ir kelionės per visą miestą į valstybinę įstaigą? Ilgos, varginančios eilės, painūs popieriniai prašymai ir griežtos darbo valandos buvo neatsiejama viešųjų paslaugų dalis. Laimei, šiandien šis scenarijus daugeliui lietuvių atrodo kaip tolimas ir niūrus praeities prisiminimas. Visa tai – dėl vieno esminio pokyčio, tyliai, bet užtikrintai transformavusio mūsų santykį su valstybe. Tas pokytis turi vardą – Elektroniniai valdžios vartai.
Tai ne šiaip interneto svetainė. Tai – skaitmeninės Lietuvos stuburas, centralizuota platforma, atverianti duris į šimtus viešųjų ir administracinių paslaugų, pasiekiamų vos keliais mygtuko paspaudimais. Tai įrankis, kuris taupo ne tik mūsų laiką ir pinigus, bet ir nervus, paversdamas biurokratines procedūras paprastomis ir prieinamomis bet kuriuo paros metu, iš bet kurios pasaulio vietos. Šiame straipsnyje leisimės į išsamią kelionę po Elektroninių valdžios vartų pasaulį: nuo jų atsiradimo ištakų iki ateities vizijų, kurios žada dar labiau priartinti valstybę prie kiekvieno iš mūsų.
Kas yra ir kaip veikia Elektroniniai valdžios vartai?
Paprasčiausiai tariant, Elektroniniai valdžios vartai (dažnai trumpinami kaip E. vartai), pasiekiami adresu epaslaugos.lt, veikia „vieno langelio“ principu. Užuot naršius po dešimtis skirtingų institucijų svetainių (VMI, „Sodra“, Registrų centras, savivaldybės ir t. t.), ieškant reikiamos paslaugos, vartotojas viską randa vienoje vietoje. Portalas veikia kaip saugus tarpininkas tarp gyventojo ar verslo ir paslaugą teikiančios įstaigos.
Svarbiausias sėkmingo naudojimosi elementas – tapatybės patvirtinimas. Sistema turi būti absoliučiai tikra, kad prašymą teikiate būtent jūs, o ne kas nors kitas. Lietuvoje tam naudojami patikimi ir laiko patikrinti būdai:
- Mobilusis parašas (m. parašas): Speciali SIM kortelė, leidžianti pasirašyti dokumentus ir patvirtinti tapatybę telefonu, įvedant sPIN kodą. Tai vienas populiariausių ir saugiausių metodų.
- Smart-ID: Nemokama mobilioji programėlė, kuri veikia panašiu principu kaip m. parašas, tik nereikalauja specialios SIM kortelės. Užtenka išmaniojo telefono ir interneto ryšio.
- Elektroninė bankininkystė: Galimybė prisijungti per savo banko sistemą. Nors patogu, šis būdas kartais turi apribojimų, ypač kai reikia teisiškai galiojančio elektroninio parašo.
- Elektroninė atpažinties priemonė: Asmens tapatybės kortelė su integruotu lustu ir specialus kortelių skaitytuvas, jungiamas prie kompiuterio.
Sėkmingai prisijungus, atsiveria personalizuota aplinka. Sistema atpažįsta jus ir dažnai iš karto pateikia aktualiausias paslaugas, remdamasi jūsų duomenimis. Pavyzdžiui, jei turite vaikų, matysite paslaugas, susijusias su išmokomis ar registracija į darželį. Jei esate įmonės vadovas – paslaugas, aktualias verslui.
Nuo popierizmo iki skaitmeninės lyderystės: E. vartų evoliucija
Elektroninių valdžios vartų atsiradimas nebuvo staigus. Tai – ilgas ir nuoseklus darbas, prasidėjęs dar 2000-ųjų pradžioje, kai Lietuva pradėjo kurti nacionalinę informacinės visuomenės plėtros strategiją. Suprasta, kad norint modernizuoti valstybę, didinti jos efektyvumą ir skaidrumą, būtina perkelti paslaugas į skaitmeninę erdvę. Pirmieji bandymai buvo fragmentiški – atskiros institucijos kūrė savo sistemas, kurios dažnai nebuvo suderinamos tarpusavyje.
Tikrasis lūžis įvyko pradėjus įgyvendinti centralizuoto portalo idėją, kuriai didelį postūmį suteikė Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos. Buvo siekiama sukurti ne tik patogią vartotojo sąsają, bet ir sudėtingą „nematomą“ infrastruktūrą, kuri leistų skirtingų institucijų duomenų bazėms saugiai „kalbėtis“ tarpusavyje. Tai leido realizuoti idėją, kad gyventojui nereikia teikti tų pačių duomenų kelioms įstaigoms – jos pačios gali jais apsikeisti.
Vis dėlto, technologijos sukūrimas buvo tik pusė darbo. Kita, ne mažiau svarbi dalis, buvo įtikinti žmones jomis naudotis. Iš pradžių skaitmenizacija vyko lėtai – gyventojai buvo atsargūs, trūko skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tačiau laikui bėgant, ypač augant naujai, technologijoms imliai kartai, naudojimasis E. vartais tapo norma.
Absoliučiu katalizatoriumi tapo COVID-19 pandemija. Kai fizinis kontaktas tapo apribotas, o valstybinės įstaigos užvėrė duris lankytojams, Elektroniniai valdžios vartai tapo nebe alternatyva, o būtinybe. Per kelis mėnesius paslaugų naudojimas išaugo kartais, o tie, kurie anksčiau dvejojo, buvo priversti išmokti naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Šis priverstinis šuolis galiausiai įtvirtino E. vartus kaip nepakeičiamą kasdienio gyvenimo dalį.
Paslaugų vandenynas: Ką galima nuveikti per E. vartus?
Paslaugų, prieinamų per Elektroninius valdžios vartus, spektras yra milžiniškas ir nuolat plečiasi. Jas galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas, kad būtų lengviau orientuotis.
Paslaugos gyventojams
Tai pati plačiausia ir populiariausia kategorija, apimanti beveik visas gyvenimo sritis:
- Socialinė apsauga: Prašymai dėl vaiko pinigų, motinystės, tėvystės ar ligos išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokos, pensijos skyrimas, parama būstui įsigyti ar nuomoti.
- Sveikatos apsauga (per e.sveikatos portalą): Galimybė peržiūrėti savo ligos istoriją, gydytojų išrašytus receptus, siuntimus, laboratorinių tyrimų rezultatus, užsiregistruoti skiepui.
- Mokesčiai ir deklaravimas: Metinės pajamų deklaracijos teikimas VMI, žemės mokesčio sumokėjimas, galimybė pervesti dalį GPM paramai.
- Gyvenamoji vieta: Gyvenamosios vietos deklaravimas išvykstant ar atvykstant, pažymų apie deklaruotą vietą gavimas.
- Transportas: Su vairuotojo pažymėjimu susijusios paslaugos, informacija apie transporto priemonę, techninės apžiūros galiojimas.
- Teisė ir tvarka: Pažymos apie teistumą (neteistumą) užsakymas, pranešimas apie administracinį nusižengimą, galimybė susipažinti su teismo bylų informacija per LITEKO sistemą.
Paslaugos verslui
Verslininkams E. vartai leidžia sutaupyti galybę laiko ir resursų, kurie anksčiau būdavo skiriami biurokratiniams formalumams:
- Įmonės steigimas: Galimybė internetu įsteigti mažąją bendriją (MB) ar individualią įmonę (IĮ), pateikti steigimo dokumentus Registrų centrui.
- Mokesčiai ir ataskaitos: Ataskaitų teikimas „Sodrai“, PVM deklaracijų ir kitų mokestinių formų pildymas VMI sistemose.
- Licencijos ir leidimai: Prašymai dėl įvairių veiklai būtinų licencijų (pvz., prekybai alkoholiu, tabaku) ar leidimų (pvz., statybos leidimas per „Infostatyba“ sistemą).
- Viešieji pirkimai: Galimybė dalyvauti valstybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS).
Privalumai, pakeitę žaidimo taisykles
Elektroninių valdžios vartų nauda yra daugialypė ir apčiuopiama tiek eiliniam piliečiui, tiek visai valstybei.
Patogumas ir prieinamumas. Tai didžiausias ir akivaizdžiausias privalumas. Paslaugos pasiekiamos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, be jokių pietų pertraukų ar šventinių dienų. Nebereikia derintis prie įstaigų darbo laiko, imti laisvadienių ar gaišti laiką kelionėms.
Laiko ir pinigų taupymas. Suskaičiavus kelionės išlaidas, sugaištą laiką ir netgi spausdinimo bei kopijavimo kaštus, akivaizdu, kad skaitmeninės paslaugos yra gerokai pigesnės. Verslui tai reiškia tiesioginį produktyvumo augimą, nes darbuotojai gali koncentruotis į tiesioginį darbą, o ne į administracines užduotis.
Skaidrumas ir korupcijos prevencija. Skaitmeniniame pasaulyje visos operacijos palieka pėdsaką. Aiškiai matoma, kada pateiktas prašymas, kas jį nagrinėjo, koks sprendimas priimtas. Tai sumažina žmogiškojo faktoriaus įtaką ir galimybes piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, reikalauti kyšių ar vilkinti procesus.
Valstybės efektyvumas. Automatizavus ir suskaitmenizavus procesus, valstybinis aparatas veikia kur kas efektyviau. Mažėja administracinė našta tarnautojams, atlaisvinami žmogiškieji ištekliai, kuriuos galima nukreipti sudėtingesniems, analitinio darbo reikalaujantiems uždaviniams. Gerėja ir duomenų kokybė, kas leidžia valstybei priimti geriau pagrįstus sprendimus.
Iššūkiai ir kelias link tobulumo
Nors Elektroniniai valdžios vartai yra didžiulis Lietuvos pasiekimas, būtų naivu teigti, kad sistema yra tobula. Egzistuoja iššūkiai, kuriuos būtina spręsti, siekiant dar geresnių rezultatų.
Skaitmeninė atskirtis. Ne visi Lietuvos gyventojai vienodai geba naudotis technologijomis. Vyresnio amžiaus žmonės, asmenys su negalia ar gyvenantys atokiose vietovėse, kur prastesnis interneto ryšys, gali susidurti su sunkumais. Būtina nuolat investuoti į skaitmeninio raštingumo mokymus, kurti pagalbos taškus (pvz., viešosiose bibliotekose), kur konsultantai padėtų atlikti reikiamus veiksmus.
Kibernetinis saugumas. Centralizuotoje sistemoje saugoma milžiniškas kiekis jautrių asmens duomenų. Tai vilioja programišius ir kibernetinius nusikaltėlius. Todėl nuolatinis saugumo sistemų atnaujinimas, pažeidžiamumų testavimas ir investicijos į moderniausias apsaugos priemones yra ne pasirinkimas, o gyvybiškai svarbi pareiga.
Naudojimo patogumas (UI/UX). Nors pagrindinis portalas yra gana intuityvus, kai kurios specifinės paslaugos, ypač integruotos iš senesnių institucijų sistemų, vis dar gali būti painios ir nepatogios naudoti. Nuolatinis vartotojo sąsajos ir patirties (UI/UX) tobulinimas, atsižvelgiant į vartotojų atsiliepimus, yra būtinas.
Ateities horizontai: Proaktyvi ir nematoma valstybė
Kokia Elektroninių valdžios vartų ateitis? Technologijos nestovi vietoje, todėl galime tikėtis dar įspūdingesnių pokyčių. Viena iš pagrindinių krypčių – proaktyvios paslaugos. Tai reiškia, kad ateityje sistema pati, remdamasi turimais duomenimis apie tam tikrą gyvenimo įvykį, pasiūlys reikiamas paslaugas, užuot laukusi, kol gyventojas jų paprašys.
Įsivaizduokite scenarijų: jums gimus vaikui, valstybė automatiškai ne tik užregistruoja jo gimimą, bet ir pasiūlo pateikti prašymą vaiko pinigams, priskiria vietą darželio eilėje ir atsiunčia visą aktualią informaciją apie priklausančias išmokas bei paslaugas. Jums telieka patvirtinti. Arba praradus darbą, sistema iškart pasiūlo registruotis Užimtumo tarnyboje ir pateikti prašymą nedarbo išmokai.
Didelį vaidmenį atliks dirbtinis intelektas (DI). DI valdomi virtualūs asistentai galės 24/7 atsakyti į gyventojų klausimus, padėti užpildyti sudėtingas formas ir netgi numatyti galimas problemas. DI taip pat padės efektyviau analizuoti didžiulius duomenų srautus, identifikuoti sukčiavimo schemas ir optimizuoti viešojo sektoriaus veiklą.
Elektroniniai valdžios vartai yra ne tik technologinis projektas. Tai – socialinės transformacijos simbolis, parodantis, kaip valstybė gali ir turi tarnauti savo piliečiams – greitai, patogiai ir skaidriai. Tai kelionė iš biurokratinių labirintų į atvirą ir prieinamą skaitmeninę erdvę, kurioje kiekvienas iš mūsų turi raktą į paprastesnį ir efektyvesnį gyvenimą.