Daugeliui iš mūsų „Bosch“ pavadinimas asocijuojasi su patikimumu. Galbūt tai gręžtuvas, kurį tėtis naudoja sodo namelyje, o gal skalbimo mašina, tyliai ir nepriekaištingai veikianti jau dešimtmetį. Gali būti, kad tai nematoma, bet gyvybiškai svarbi detalė jūsų automobilyje, užtikrinanti saugumą kelyje. Tačiau „Bosch“ yra kur kas daugiau nei tik buitinės technikos ar įrankių gamintojas. Tai – daugiau nei 130 metų trunkanti inovacijų, socialinės atsakomybės ir vokiškos inžinerijos precizikos istorija, prasidėjusi mažytėje Štutgarto dirbtuvėje ir išaugusi į pasaulinę technologijų milžinę, kurios devizas „Sukurta gyvenimui“ (angl. „Invented for life“) puikiai atspindi jos esmę.
Vizijos pradžia: Roberto Boscho pasaulis
Norint suprasti „Bosch“ fenomeną, būtina susipažinti su jos įkūrėju – Robertu Boschu. Gimęs 1861 metais, jis nebuvo tipiškas to meto pramonininkas. Jaunystėje daug keliavęs po Jungtines Amerikos Valstijas ir Didžiąją Britaniją, jis dirbo su tokiais išradėjais kaip Thomas Edisonas ir įgijo ne tik techninių žinių, bet ir progresyvų požiūrį į verslą bei visuomenę. 1886 m. lapkričio 15 d., turėdamas vos 10 000 Vokietijos markių kapitalą, jis atidarė „Tikslumo mechanikos ir elektrotechnikos dirbtuvę“ (vok. „Werkstätte für Feinmechanik und Elektrotechnik“) Štutgarte. Pradžia buvo sunki – pirmaisiais metais dirbtuvėje dirbo vos du žmonės, o užsakymų stigo.
Tačiau Robertas Boschas turėjo nepalaužiamą viziją. Jo pagrindinis principas buvo ne trumpalaikis pelnas, o ilgalaikė kokybė ir klientų pasitikėjimas. Jis yra pasakęs legendinę frazę: „Geriau prarasiu pinigus, nei pasitikėjimą“. Ši filosofija tapo viso būsimo verslo DNR. Jis suprato, kad tik aukščiausios kokybės gaminiai gali užtikrinti tvarią sėkmę. Be to, jis buvo socialiai atsakingas vizionierius, gerokai pralenkęs savo laiką. Dar 1906 metais jis įvedė aštuonių valandų darbo dieną, nors tuo metu tai buvo itin neįprasta. Jis rūpinosi savo darbuotojų gerove, steigė profesinio mokymo programas ir tikėjo, kad patenkintas darbuotojas yra produktyvus darbuotojas.
Automobilių pramonės revoliucija
Tikrasis „Bosch“ proveržis įvyko automobilių pramonės aušroje. Nors dirbtuvėse buvo remontuojami įvairūs elektros prietaisai, lemtingu tapo vieno kliento prašymas patobulinti magnetinę uždegimo sistemą vidaus degimo varikliui. Iki tol egzistavusios sistemos buvo nepatikimos ir dažnai gesdavo. Boscho vyriausiasis inžinierius, Gottlobas Honoldas, 1887 metais sukūrė ir 1902 metais patobulino žemos įtampos magneto uždegimo sistemą su uždegimo žvake. Tai buvo revoliucinis išradimas, išsprendęs vieną didžiausių ankstyvųjų automobilių problemų. Patikimas variklio užvedimas tapo realybe.
Šis išradimas pavertė „Bosch“ nepakeičiamu partneriu visai besikuriančiai automobilių pramonei. Netrukus „Bosch“ vardas tapo patikimos uždegimo sistemos sinonimu. Tačiau kompanija nesustojo vietoje. Inovacijos sekė viena po kitos:
- 1913 m.: Pristatyta pirmoji visapusiška automobilių elektros sistema, apimanti apšvietimą (garsusis „Bosch Light“), starterį ir generatorių.
- 1927 m.: Sukurtas dyzelinio kuro įpurškimo siurblys. Šis išradimas padarė dyzelinius variklius praktiškus ir efektyvius, atverdamas kelią jų plačiam naudojimui sunkvežimiuose, o vėliau – ir lengvuosiuose automobiliuose.
- 1936 m.: Sukurta pirmoji elektrinė priekinio stiklo valytuvų sistema, pakeitusi rankines ir vakuumines sistemas.
Antrojo pasaulinio karo metais, kaip ir daugelis Vokietijos pramonės įmonių, „Bosch“ buvo įtraukta į karo pramonę, tačiau Robertas Boschas, būdamas pacifistas ir nacių režimo kritikas, slapta rėmė pasipriešinimo judėjimą ir padėjo gelbėti žydus. Po jo mirties 1942 metais, pagal testamentą, įmonės pelnas buvo skirtas labdaringiems tikslams, o tai vėliau įtvirtino unikalią įmonės valdymo struktūrą.
Saugumo pionieriai: ABS ir ESP
Po karo „Bosch“ atgimė ir toliau tvirtino savo pozicijas automobilių technologijų srityje, ypač akcentuodama saugumą. Du išradimai pakeitė vairavimo saugumo suvokimą amžiams.
1978 m. – ABS (Antiblockiersystem): Stabdžių antiblokavimo sistema. Idėja, kad stabdant ratai neužsiblokuotų ir automobilis išliktų valdomas, nebuvo nauja, tačiau „Bosch“ pirmoji pasaulyje sukūrė masiškai gaminamą, patikimą ir efektyvią elektroninę sistemą. ABS leido vairuotojams išlaikyti kontrolę staigaus stabdymo metu, išvengiant daugybės avarijų. Šiandien ABS yra standartinė įranga praktiškai visuose naujuose automobiliuose.
1995 m. – ESP (Elektronische Stabilitäts-Programm): Elektroninė stabilumo programa. Jei ABS neleidžia ratams užsiblokuoti stabdant, tai ESP neleidžia automobiliui slysti ir prarasti kontrolės posūkiuose ar atliekant staigius manevrus. Sistema, naudodama jutiklius, nuolat stebi automobilio judėjimą ir, pajutusi slydimo pavojų, automatiškai pristabdo atskirus ratus, taip stabilizuodama automobilį. Tyrimai rodo, kad ESP padėjo išvengti šimtų tūkstančių avarijų ir išgelbėti dešimtis tūkstančių gyvybių. Kaip ir ABS, šiandien ESP yra privaloma naujų automobilių įranga daugelyje šalių.
Ne tik automobiliai: įrankiai ir buitinė technika
Nors automobilių sektorius visada buvo „Bosch“ stuburas, kompanijos inovacijos palietė ir kitas sritis. Siekdama diversifikuoti veiklą ir sumažinti priklausomybę nuo automobilių rinkos svyravimų, „Bosch“ žengė į elektrinių įrankių ir buitinės technikos rinkas.
Elektriniai įrankiai: 1932 metais „Bosch“ pristatė pirmąjį elektrinį perforatorių, kuris tapo tikra revoliucija statybų aikštelėse. Vėliau sekė siaurapjūkliai, kampiniai šlifuokliai ir kiti įrankiai, kurie palengvino tiek profesionalų, tiek mėgėjų darbą. „Bosch“ mėlynoji linija („Bosch Professional“) tapo kokybės ir ilgaamžiškumo standartu profesionalams, o žalioji linija – patikimu pasirinkimu namų meistrams. Didžiulės inovacijos įvyko akumuliatorinių įrankių srityje – ličio jonų technologijos pritaikymas leido sukurti galingus, lengvus ir ilgai veikiančius įrankius be jokių laidų.
Buitinė technika: 1933 metais „Bosch“ pristatė savo pirmąjį elektrinį šaldytuvą. Po karo, 1951 metais, kartu su „Siemens“ buvo įkurta bendra įmonė BSH (Bosch und Siemens Hausgeräte), kuri tapo viena didžiausių buitinės technikos gamintojų pasaulyje. Nuo skalbimo mašinų ir indaplovių iki orkaičių ir kavos aparatų – BSH produkcija pasižymi energijos vartojimo efektyvumu, tyliu veikimu ir išmaniosiomis funkcijomis. „Bosch“ buvo viena pirmųjų, pradėjusių diegti tokias technologijas kaip automatinis dozavimas skalbimo mašinose („i-DOS“) ar jutikliai, optimizuojantys vandens ir energijos sąnaudas indaplovėse.
Nematomas milžinas: pramonės technologijos ir daiktų internetas (IoT)
Daugeliui vartotojų „Bosch“ veikla pramonės srityje yra mažiau matoma, tačiau ji yra milžiniška. Kompanija yra viena iš „Pramonės 4.0“ (ketvirtosios pramonės revoliucijos) lyderių. „Bosch Rexroth“ padalinys kuria pavarų ir valdymo technologijas gamykloms visame pasaulyje, nuo hidraulinių sistemų iki sudėtingų automatizavimo sprendimų.
Tačiau bene svarbiausia „Bosch“ kryptis šiandien yra Daiktų Internetas (IoT) ir dirbtinis intelektas (AI). Kompanija ne tik gamina prietaisus, bet ir kuria juos jungiančią programinę įrangą bei jutiklius. „Bosch“ yra viena didžiausių MEMS (mikroelektromechaninių sistemų) jutiklių gamintoja pasaulyje. Šie mažyčiai jutikliai yra visur: išmaniuosiuose telefonuose (matuoja pagreitį, orientaciją), automobiliuose (aktyvuoja oro pagalves, valdo ESP), oro slėgio matuokliuose ir net išmaniuosiuose namuose.
„Bosch“ vizija – sujungti visus savo produktus į vieną ekosistemą. Jūsų automobilis gali pranešti namų šildymo sistemai, kad grįžtate, ir ji automatiškai pakels temperatūrą. Jūsų šaldytuvas gali užsakyti trūkstamų produktų internetu. Gamybos linijos gali pačios diagnozuoti gedimus ir išsikviesti technikus. Tai nebėra mokslinė fantastika – tai kryptis, kuria „Bosch“ aktyviai dirba, investuodama milijardus į programinės įrangos kūrimą ir dirbtinio intelekto sprendimus.
Įmonė su sąžine: tvarumas ir socialinė atsakomybė
Išskirtinis „Bosch“ bruožas yra jos nuosavybės struktūra. 94% „Robert Bosch GmbH“ akcijų priklauso labdaros fondui „Robert Bosch Stiftung“. Tai reiškia, kad didžioji dalis kompanijos pelno nepatenka į privačias kišenes, o yra skiriama mokslo, sveikatos, švietimo ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams. Ši struktūra, įgyvendinanti Roberto Boscho valią, užtikrina kompanijos finansinį nepriklausomumą ir leidžia jai mąstyti ilgalaikėmis perspektyvomis, o ne ketvirčio pelno ataskaitomis.
Šis požiūris atsispindi ir kompanijos santykyje su aplinkosauga. „Bosch“ buvo viena pirmųjų pasaulio pramonės gigantų, kuri 2020 metais pasiekė anglies dioksido neutralumą visose savo 400 gamyklų ir biurų visame pasaulyje. Tai buvo pasiekta investuojant į atsinaujinančią energiją, didinant energijos efektyvumą ir kompensuojant neišvengiamas emisijas. Kompanija taip pat aktyviai kuria technologijas, padedančias siekti tvarumo tikslų – nuo vandenilio kuro elementų iki efektyvių elektros pavarų ir išmaniųjų energijos valdymo sistemų pastatams.
Ateitis, kuriama šiandien
Nuo mažos dirbtuvės Štutgarte iki globalios technologijų lyderės – „Bosch“ kelias yra nuolatinių inovacijų ir tvirtų vertybių pavyzdys. Šiandien kompanija stovi naujų iššūkių ir galimybių kryžkelėje. Mobilumo transformacija į elektrinį ir autonominį transportą, dirbtinio intelekto integracija į kasdienį gyvenimą ir kova su klimato kaita – tai sritys, kuriose „Bosch“ inžinieriai ir mokslininkai kuria ateities sprendimus.
„Sukurta gyvenimui“ – tai ne tik marketingo šūkis. Tai pažadas, kurį „Bosch“ tęsi jau daugiau nei šimtmetį. Pažadas kurti technologijas, kurios ne tik veikia, bet ir daro mūsų gyvenimą saugesnį, patogesnį, efektyvesnį ir tvaresnį. Ir žvelgiant į kompanijos istoriją, nėra abejonių, kad šio pažado ji laikysis ir ateityje.