Kai kalbama apie Afriką, daugelio vaizduotėje iškyla gana stereotipiniai vaizdai – bekraštės savanos, laukiniai gyvūnai ir skurdas. Tačiau šis žemynas yra neįtikėtinai įvairus, o viena šalis ypač gerai įkūnija jo sudėtingumą, energiją ir potencialą. Tai – Nigerija. Vakarų Afrikos širdyje įsikūrusi valstybė, dažnai vadinama „Afrikos milžine“, yra tikras kontrastų katilas. Tai daugiausiai gyventojų turinti Afrikos šalis ir didžiausia jos ekonomika, tačiau kartu ir vieta, draskoma vidinių konfliktų, korupcijos bei didžiulės socialinės nelygybės. Norint suprasti šiuolaikinę Afriką, būtina pažvelgti giliau į Nigeriją – šalį, kurios pulsas diktuoja ritmą visam žemynui.
Geografinis Portretas: Nuo Dykumų Iki Džiunglių
Nigerijos geografinė įvairovė yra tokia pat stulbinanti kaip ir jos kultūrinė mozaika. Šalies teritorija, plotu kone keturiolika kartų didesnė už Lietuvą, driekiasi nuo sausringo Saхеlio regiono šiaurėje iki drėgnų atogrąžų miškų ir mangrovių pelkių pietuose, Atlanto vandenyno pakrantėje. Šią milžinišką teritoriją į dvi dalis dalija dvi didžiulės upės – Nigeris ir jo intakas Benuė. Jos susitinka šalies centre, netoli Lokoja miesto, ir suformuoja raidę Y, kuri tapo savotišku šalies gamtiniu simboliu. Šios upės ne tik maitina žemę, bet ir istoriškai buvo gyvybiškai svarbūs prekybos bei migracijos keliai.
Šiaurėje plyti pusdykumės ir savanos, kur kraštovaizdis labiau primena Sacharos pakraščius. Čia klimatas karštas ir sausas, o gyvenimas sukasi aplink sezonines liūtis. Centrinėje dalyje, vadinamojoje Vidurio juostoje (Middle Belt), savanos tampa derlingesnės, čia gausu uolėtų atodangų ir kalvų, pavyzdžiui, įspūdingasis Džoso plokščiakalnis. Kuo toliau į pietus, tuo kraštovaizdis darosi žalesnis ir drėgnesnis. Pietinė Nigerija – tai vešlių atogrąžų miškų karalystė, o pačiuose pietryčiuose, Nigerio deltoje, upė išsišakoja į begalę protakų, suformuodama vieną didžiausių pelkynų sistemų pasaulyje. Būtent čia slypi didžiausi Nigerijos turtai – nafta, tačiau tai kartu ir viena labiausiai ekologiškai nuniokotų bei politiškai nestabilių šalies dalių.
Istorijos Vingiai: Senovės Karalystės ir Kolonijinis Palikimas
Nigerijos žemė turi gilią ir turtingą istoriją, siekiančią tūkstantmečius. Viena seniausių žinomų civilizacijų regione buvo Noko kultūra, klestėjusi maždaug nuo 1500 m. pr. Kr. iki 500 m. po Kr. Ši kultūra paliko po savęs nuostabias ir itin charakteringas terakotines skulptūras, kurios laikomos vienais svarbiausių senovės Afrikos meno pavyzdžių.
Iki europiečių atvykimo dabartinės Nigerijos teritorijoje egzistavo galingos ir skirtingos valstybės. Šiaurėje dominavo hausų miestai-valstybės, tokie kaip Kano ir Kacina, kurie buvo svarbūs Transsacharinės prekybos centrai, ir galinga Kanemo-Bornu imperija. Pietvakariuose klestėjo jorubų karalystės, ypač Ojo imperija ir religinis centras Ifė, garsėjęs sudėtinga politine sistema ir išskirtiniu bronzos bei terakotos menu. Pietryčiuose gyvavo Benino karalystė, kurios menininkai kūrė visame pasaulyje žinomus bronzinius reljefus, vaizduojančius dvaro gyvenimą. Tuo tarpu igbų bendruomenės neturėjo centralizuotos valdžios ir gyveno autonomiškų kaimų respublikose.
Viskas ėmė keistis XV amžiuje, kai pakrantę pasiekė portugalų jūrininkai. Prasidėjo prekyba, kuri greitai virto žiauria vergų prekyba. Milijonai žmonių iš šio regiono buvo prievarta išgabenti į Ameriką, o tai paliko gilų ir neužgyjantį randą visuomenės sąmonėje. XIX amžiuje britai, siekdami įtvirtinti savo įtaką ir kontroliuoti palmių aliejaus prekybą, pradėjo sistemingą regiono kolonizaciją. Lemtingais tapo 1914 metai, kai britų administratorius lordas Lugardas sujungė du skirtingus protektoratus – musulmoniškąją Šiaurę ir daugiausia krikščioniškus bei animistinius Pietus – į vieną kolonijinį darinį, pavadintą Nigerija. Šis dirbtinis sujungimas, neatsižvelgiant į gilius etninius, religinius ir kultūrinius skirtumus, pasėjo sėklas būsimiems konfliktams, kurie šalį persekioja iki šiol. 1960 m. spalio 1 d. Nigerija atgavo nepriklausomybę, tačiau laisvės euforiją greitai pakeitė kova dėl valdžios tarp skirtingų etninių grupių.
Kultūrinė Mozaika: Daugiau Nei 250 Etninių Grupių
Pati didžiausia Nigerijos stiprybė ir kartu didžiausias iššūkis yra jos neįtikėtina įvairovė. Šalyje gyvena per 230 milijonų žmonių, priklausančių daugiau nei 250 skirtingų etninių grupių, kalbančių daugiau nei 500 kalbų. Trys didžiausios ir politiškai dominuojančios grupės yra:
- Hausai-Fulaniai: Daugiausia šalies šiaurėje gyvenantys ir islamą išpažįstantys hausai ir fulaniai yra glaudžiai susiję per šimtmečius trukusią istoriją ir kultūrą. Jie sudaro didžiausią etninę grupę ir tradiciškai dominuoja šalies politiniame gyvenime.
- Jorubai: Pietvakarių gyventojai, žinomi dėl savo senų urbanistinių centrų, tokių kaip Lagosas, Ibadanas ir Ifė. Jorubų kultūra pasižymi turtinga mitologija, sudėtinga panteono sistema (Ifá religija) ir pasaulinio lygio meno tradicijomis. Religiniu požiūriu jorubai pasiskirstę tarp krikščionybės, islamo ir tradicinių tikėjimų.
- Igbai: Pietryčių regione dominuojantys igbai garsėja savo verslumu, individualizmu ir decentralizuota, demokratine visuomenės struktūra. Dauguma igbų yra krikščionys. Jų bandymas atsiskirti ir sukurti Biafros respubliką 1967–1970 m. sukėlė žiaurų pilietinį karą, palikusį gilias traumas.
Religija yra dar vienas svarbus visuomenę skaldantis ir vienijantis veiksnys. Šalis yra apytiksliai pasidalijusi pusiau: šiaurė – daugiausia musulmoniška, pietūs – krikščioniški. Tačiau ši linija nėra griežta, o tradiciniai afrikietiški tikėjimai tebėra gajūs ir dažnai persipina tiek su islamu, tiek su krikščionybe.
Nolivudas: Antrasis Pasaulyje Kino Gigantas
Kalbant apie Nigerijos kultūrą, neįmanoma nepaminėti Nolivudo (Nollywood) – Nigerijos kino pramonės. Pagal pagaminamų filmų skaičių ji yra antra pasaulyje, nusileidžianti tik Indijos Bolivudui. Nolivudo filmai, dažnai kuriami su mažais biudžetais ir neįtikėtinu greičiu, pasakoja istorijas, atliepiančias milijonų afrikiečių kasdienybę, viltis ir baimes. Šie filmai užkariavo visą Afriką ir afrikiečių diasporą pasaulyje, tapdami galingu kultūrinės įtakos įrankiu.
Muzika ir Literatūra: Pasaulį Užkariavę Balsai
Nigerija padovanojo pasauliui ne vieną legendinį menininką. Muzikos srityje Fela Kuti, charizmatiškas multiinstrumentalistas ir aktyvistas, sukūrė Afrobeat muzikos stilių – sprogstamąjį fanko, džiazo ir tradicinių jorubų ritmų mišinį, tapusį politinio protesto garso takeliu. Šiandien jo palikimą tęsia nauja karta – tokios pasaulinės Afrobeats žvaigždės kaip Burna Boy, Wizkid ir Davido, kurių muzika dominuoja pasaulio topuose.
Literatūros pasaulyje Nigerijos vardą garsina Nobelio premijos laureatas Wole Soyinka, dramaturgas ir poetas. Chinua Achebe romanas „Sugriūva viskas“ (Things Fall Apart) yra laikomas moderniosios Afrikos literatūros šedevru, išverstu į dešimtis kalbų. O šiuolaikinė rašytoja Chimamanda Ngozi Adichie savo kūriniais ir viešomis kalbomis įkvepia naująją kartą visame pasaulyje.
Ekonomika: Juodojo Aukso Galia ir Prakeiksmas
Nigerija yra didžiausia Afrikos ekonomika, tačiau šis titulas slepia sudėtingą realybę. Šalies gerovės pagrindas – nafta ir gamtinės dujos. „Juodasis auksas“, atrastas Nigerio deltoje XX a. viduryje, pavertė šalį viena svarbiausių žaidėjų pasaulinėje energetikos rinkoje. Tačiau priklausomybė nuo naftos atnešė ne tik turtus, bet ir vadinamąjį „resursų prakeiksmą“.
Milžiniškos pajamos iš naftos pakurstė endeminę korupciją, kai politinis elitas pasisavina didžiąją dalį nacionalinių turtų. Tai taip pat lėmė kitų ekonomikos sektorių, ypač žemės ūkio, kuris anksčiau buvo šalies pagrindas, apleidimą. Dėl naftos gavybos Nigerio delta tapo viena labiausiai užterštų vietų planetoje, o vietos bendruomenės, kenčiančios nuo ekologinės katastrofos, gauna tik menką naudą iš po jų žeme slypinčių turtų. Tai nuolat kursto įtampą ir ginkluotus konfliktus.
Vis dėlto, Nigerijos ekonomika nėra vien tik nafta. Lagosas, komercinė sostinė, tapo vienu gyvybingiausių technologijų centrų Afrikoje, pramintu „Yabacon Valley“. Finansinių technologijų, pramogų ir paslaugų sektoriai sparčiai auga. Žemės ūkis, nors ir apleistas, vis dar įdarbina didelę dalį gyventojų ir turi milžinišką potencialą. Tačiau didžiausias iššūkis – milžiniška nelygybė. Kol saujelė milijardierių mėgaujasi prabanga, daugiau nei pusė šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
Šiuolaikinė Nigerija: Iššūkiai ir Viltys
Šiandien Nigerija stovi kryžkelėje, bandydama suderinti milžinišką potencialą su didžiuliais iššūkiais. Demokratinė valdžia, nors ir egzistuojanti nuo 1999 m., tebėra trapi, o politinę areną temdo korupcijos šešėliai ir kova dėl įtakos tarp etninių bei religinių grupių.
Saugumo padėtis išlieka kritinė. Šalies šiaurės rytuose tebesiautėja islamistinė teroristinė grupuotė „Boko Haram“, šiaurės vakaruose plinta ginkluotų banditų gaujos, rengiančios masinius pagrobimus dėl išpirkos. Centrinėje dalyje nuolat kyla kruvini konfliktai tarp klajoklių gyvulių augintojų (dažniausiai fulanių) ir sėslių ūkininkų. Nigerio deltoje veikia ginkluotos grupuotės, kovojančios dėl didesnės pajamų iš naftos dalies.
Demografinis sprogimas yra dar vienas dviašmenis kardas. Nigerijos populiacija yra viena jauniausių pasaulyje – apie pusę gyventojų yra jaunesni nei 18 metų. Tai gali tapti „demografiniu dividendu“, jei jaunajai kartai bus suteiktas išsilavinimas ir darbo vietos. Priešingu atveju, milžiniška bedarbių ir nusivylusių jaunuolių masė gali tapti socialinio nestabilumo bomba.
Vis dėlto, nepaisant visų problemų, Nigerijos dvasia yra nepalaužiama. Tai atsispindi chaotiškose, bet kupinose gyvybės Lagoso gatvėse, versliame igbų turguje Onitšoje, kūrybingoje Nolivudo kino aikštelėje ir galinguose Afrobeats ritmuose. Nigerijos žmonės pasižymi neįtikėtinu atsparumu, verslumu ir optimizmu. Jų energija ir veržlumas yra didžiausias šalies turtas. Nuo to, ar Nigerija sugebės įveikti savo vidinius demonus – korupciją, susiskaldymą ir smurtą – priklausys ne tik jos pačios, bet ir viso Afrikos žemyno ateitis. „Afrikos milžinė“ svyruoja, bet vis dar stovi, kupina chaoso, bet ir beribės vilties.