Gyvenimas – tai nuostabi, tačiau kartais ir be galo sudėtinga kelionė. Joje susiduriame su iššūkiais, džiaugsmais, netektimis ir atradimais. Natūralu, kad kartais šioje kelionėje pasiklystame, jaučiamės įstrigę, prislėgti ar nesuprasti. Būtent tada į pagalbą ateina psichoterapija – galingas įrankis, padedantis ne tik išspręsti konkrečias problemas, bet ir giliau pažinti save, atrasti vidinių resursų ir išmokti kurti pilnavertiškesnį, laimingesnį gyvenimą. Tai nėra silpnumo ženklas, kaip kartais klaidingai manoma. Priešingai – tai drąsos, sąmoningumo ir rūpesčio savimi išraiška.
Deja, visuomenėje vis dar gajūs mitai apie psichoterapiją. Vieni ją įsivaizduoja kaip pokalbį su draugu, už kurį reikia mokėti, kitiems tai asocijuojasi tik su sunkiomis psichikos ligomis. Tiesa yra kur kas platesnė ir įvairiapusiškesnė. Psichoterapija – tai profesionalus, struktūruotas ir konfidencialus procesas, kurio metu, padedant specialiai apmokytam specialistui, žmogus tyrinėja savo mintis, jausmus, elgesį ir santykius, ieško problemų šaknų ir mokosi naujų, sveikesnių būdų gyventi.
Kada verta kreiptis į psichoterapeutą?
Sprendimas pradėti psichoterapiją yra labai asmeniškas. Nėra vieno teisingo atsakymo, kada ateina „tas laikas“. Vis dėlto, yra tam tikri ženklai ir situacijos, kurioms esant, specialisto pagalba gali būti ypač vertinga. Jei atpažįstate save bent viename iš šių punktų, tai gali būti signalas, kad verta apsvarstyti šią galimybę.
- Jaučiate nuolatinį nerimą ar liūdesį. Jei nerimas, baimė, panikos atakos ar ilgalaikis prislėgtumas, apatija, energijos stoka tampa jūsų kasdienybės dalimi ir trukdo džiaugtis gyvenimu, dirbti ar bendrauti.
- Susiduriate su santykių sunkumais. Jei nuolat kartojasi tie patys konfliktai su partneriu, šeimos nariais, draugais ar kolegomis, jei sunku užmegzti ar palaikyti artimus ryšius, jaučiatės vieniši.
- Išgyvenate didelius gyvenimo pokyčius ar krizes. Skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo praradimas, persikraustymas, sunkios ligos diagnozė – tai įvykiai, kurie išmuša pagrindą iš po kojų. Psichoterapija gali padėti saugiai pereiti šiuos etapus.
- Norite atsikratyti žalingų įpročių. Tai gali būti ne tik priklausomybės nuo cheminių medžiagų, bet ir persivalgymas, azartiniai lošimai, kompulsyvus apsipirkinėjimas ar priklausomybė nuo socialinių tinklų.
- Kankina praeities traumos. Jei praeities įvykiai (patirtas smurtas, prievarta, apleistumas, nelaimingi atsitikimai) vis dar skaudžiai veikia jūsų dabartį, sukelia košmarus, nepasitikėjimą ar baimę.
- Stokojate pasitikėjimo savimi. Jei nuolat save kritikuojate, jaučiatės menkaverčiai, bijote išsakyti savo nuomonę, siekti savo tikslų, lyginate save su kitais ir jaučiatės pralaimėję.
- Jaučiate, kad įstrigote. Kai atrodo, kad gyvenimas prarado spalvas, nežinote, ko norite, kuria kryptimi eiti, jaučiate vidinę tuštumą ir beprasmybę.
- Tiesiog norite geriau save pažinti. Psichoterapija nėra skirta tik problemoms spręsti. Tai puikus būdas gilinti savivoką, suprasti savo elgesio motyvus, atskleisti savo potencialą ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Pagrindinės psichoterapijos kryptys: Kuri man tinka?
Psichoterapijos pasaulis yra labai platus. Egzistuoja daugybė skirtingų krypčių ir metodų, kurie remiasi skirtingomis teorijomis apie žmogaus prigimtį ir problemų kilmę. Nors visos jos siekia to paties tikslo – padėti žmogui, – jų keliai skiriasi. Susipažinkime su keliomis populiariausiomis kryptimis.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Tai viena labiausiai ištirtų ir įrodymais pagrįstų psichoterapijos formų. KET pagrindas – idėja, kad mūsų jausmus ir elgesį lemia ne patys įvykiai, o tai, kaip mes juos interpretuojame, t. y. mūsų mintys. Pavyzdžiui, negavus laukto darbo, vienas žmogus gali pagalvoti: „Aš esu nevykėlis, man niekada nepasiseks“ ir pasijusti beviltiškai. Kitas gali pagalvoti: „Šįkart nepasisekė, bet tai gera patirtis. Kitą kartą pasirodysiu geriau“ ir jausti motyvaciją. KET terapeutas padeda atpažinti šias automatines, negatyvias ir dažnai iškreiptas mintis (kognityvinius iškraipymus), įvertinti jų realistiškumą ir pakeisti jas labiau subalansuotomis ir naudingesnėmis mintimis. Taip pat daug dėmesio skiriama elgesio keitimui, mokantis naujų problemų sprendimo būdų ir laipsniškai susiduriant su vengiamomis situacijomis. KET yra struktūruota, orientuota į tikslą ir dažnai trumpesnės trukmės, ypač efektyvi gydant nerimo sutrikimus, panikos atakas, fobijas ir depresiją.
Psichodinaminė terapija
Ši kryptis remiasi psichoanalizės teorija, tačiau yra modernesnė ir lankstesnė. Psichodinaminės terapijos esmė – tyrinėti, kaip ankstyvosios patirtys, ypač santykiai su tėvais ir kitais svarbiais asmenimis vaikystėje, formuoja mūsų asmenybę, pasąmoningus konfliktus ir elgesio modelius, kurie atsikartoja suaugusiojo gyvenime. Terapeutas padeda klientui suprasti, kaip praeitis veikia dabartį, atpažinti pasikartojančius santykių modelius ir įsisąmoninti tai, kas buvo išstumta į pasąmonę. Daug dėmesio skiriama terapiniam santykiui tarp kliento ir terapeuto, nes manoma, kad jame atsiskleidžia giluminiai kliento bendravimo ir prisirišimo ypatumai. Ši terapija dažnai yra ilgesnė, gilesnė ir siekia ne tik simptomų palengvinimo, bet ir ilgalaikių asmenybės pokyčių. Ji tinka tiems, kurie nori giliai suprasti savo problemų šaknis ir yra pasirengę ilgesnei savianalizės kelionei.
Humanistinė ir egzistencinė terapija
Ši plati krypčių grupė (įskaitant geštalto terapiją, į klientą orientuotą terapiją) akcentuoja unikalią žmogaus patirtį, laisvą valią, atsakomybę ir prasmės paieškas. Vietoj to, kad gilintųsi į praeities traumas ar kognityvinius iškraipymus, humanistinis terapeutas sutelkia dėmesį į dabarties momentą („čia ir dabar“) ir įgimtą žmogaus potencialą augti bei siekti savirealizacijos. Terapeutas sukuria saugią, empatišką, palaikančią ir nekritikuojančią aplinką, kurioje klientas gali laisvai tyrinėti savo jausmus, vertybes ir pasirinkimus. Egzistencinė terapija gilinasi į fundamentalius žmogaus būties klausimus: gyvenimo prasmę, mirtį, laisvę ir vienatvę. Šios kryptys ypač tinka žmonėms, išgyvenantiems egzistencines krizes, ieškantiems savo kelio, norintiems pagerinti savivertę ir išmokti gyventi autentiškiau.
Sisteminė šeimos terapija
Sisteminė terapija žvelgia į žmogų ne kaip į izoliuotą individą, o kaip į sistemos – dažniausiai šeimos – dalį. Problemos ir simptomai yra matomi ne kaip vieno asmens „gedimas“, o kaip visos sistemos disbalanso išraiška. Terapijos tikslas – suprasti ir pakeisti disfunkcinius bendravimo ir elgesio modelius, taisykles ir vaidmenis visoje šeimoje. Terapeutas dirba ne tik su tuo asmeniu, kuris turi „problemą“, bet su visa šeima ar pora. Ši kryptis ypač veiksminga sprendžiant porų konfliktus, vaikų ir paauglių elgesio problemas, bendravimo sunkumus tarp kartų ir kitas problemas, kylančias iš santykių dinamikos.
Kaip išsirinkti tinkamą specialistą?
Specialisto pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių. Geras terapeutas – tai ne tik diplomas ant sienos, bet ir žmogus, su kuriuo jaučiatės saugiai, galite būti atviri ir pažeidžiami. Štai keletas patarimų, kaip rasti sau tinkamiausią:
- Kvalifikacija. Lietuvoje svarbu atskirti psichologą, psichiatrą ir psichoterapeutą. Psichiatras yra gydytojas, kuris diagnozuoja psichikos sutrikimus ir gali skirti medikamentinį gydymą. Psichologas turi psichologijos magistro laipsnį ir gali atlikti psichologinį vertinimą, konsultuoti. Psichoterapeutas – tai psichiatras arba psichologas (kartais ir kito socialinio ar humanitarinio mokslo atstovas), baigęs ilgalaikes (bent 4 metų) podiplomines psichoterapijos studijas pagal vieną iš pripažintų krypčių. Įsitikinkite, kad specialistas priklauso profesinei asociacijai (pvz., Lietuvos psichoterapijos draugijai), tai garantuoja jo kvalifikaciją ir etikos standartų laikymąsi.
- Terapijos kryptis. Pagalvokite, kuri iš aprašytų krypčių jums atrodo artimiausia. Jei norite greitų, praktiškų sprendimų nerimui įveikti, galbūt jums labiau tiktų KET. Jei norite gilintis į praeitį ir santykių modelius – psichodinaminė terapija. Nebijokite klausti specialisto, pagal kokią kryptį jis dirba.
- Asmeninis ryšys. Tai bene svarbiausias faktorius. Terapinis aljansas – pasitikėjimu ir pagarba grįstas ryšys tarp kliento ir terapeuto – yra stipriausias sėkmingos terapijos rodiklis. Po pirmųjų kelių susitikimų paklauskite savęs: „Ar jaučiuosi saugiai su šiuo žmogumi?“, „Ar jaučiu, kad jis mane girdi ir supranta?“, „Ar galiu juo pasitikėti?“. Jei atsakymas yra „ne“, visiškai normalu ieškoti kito specialisto.
- Praktiniai aspektai. Įvertinkite terapijos kainą, seansų vietą (gyvai ar internetu), jums patogų laiką. Svarbu, kad šie dalykai nesukeltų papildomo streso ir leistų į procesą įsitraukti ilgam laikui.
Ko tikėtis iš terapijos proceso?
Pirmasis susitikimas dažniausiai yra skirtas susipažinimui. Jūs papasakosite, kas jus atvedė, kokių tikslų norėtumėte pasiekti, o terapeutas papasakos apie savo darbo metodus, konfidencialumo principus ir atsakys į jūsų klausimus. Tai laikas abiem pusėms nuspręsti, ar galite dirbti kartu.
Pati terapija nėra stebuklinga lazdelė. Tai darbas. Kartais jis gali būti sunkus ir skausmingas, nes tenka liesti jautrias temas ir keisti įsisenėjusius įpročius. Gali būti savaičių, kai jausitės puikiai ir matysite progresą, ir gali būti savaičių, kai atrodys, jog trypčiojate vietoje ar net žengiate atgal. Tai normali proceso dalis. Svarbiausia – atvirumas, nuoširdumas ir pasiryžimas. Terapeutas nėra patarėjas, kuris pasakys, kaip gyventi. Jis yra palydovas, kuris užduos tinkamus klausimus, atspindės jūsų jausmus, pasiūlys naujas perspektyvas ir padės jums patiems rasti savo atsakymus ir sprendimus.
Psichoterapija – tai investicija. Investicija į savo psichinę sveikatą, ramybę ir ateitį. Tai kelias, reikalaujantis drąsos, bet jo pabaigoje laukiantis apdovanojimas – gilesnis ryšys su savimi ir pasauliu – yra neįkainojamas. Jei jaučiate, kad atėjo laikas, leiskite sau žengti pirmąjį žingsnį.