Madridas – tai ne tik Ispanijos sostinė. Tai miestas-fenomenas, kuriame karališka prabanga, šimtmečių istorija ir modernus chaosas susipina į vieną nepakartojamą energingą audinį. Tai vieta, kur diena sklandžiai pereina į naktį, kur meno šedevrai kabo vos už kelių žingsnių nuo triukšmingų tapas barų, o parkai tampa gyvybingomis bendruomenių oazėmis. Madridas pulsuoja gyvenimu, kviečia pasiklysti savo gatvelėse ir atrasti Ispanijos sielą pačioje jos širdyje. Tai miestas, kuris priverčia įsimylėti iš pirmo žvilgsnio ir visam gyvenimui.
Prisilietimas prie istorijos: nuo maurų tvirtovės iki Europos metropolio
Nors Madridas šiandien spindi didybe, jo pradžia buvo kur kas kuklesnė. IX amžiuje Emyras Muchamedas I čia, Mansanareso upės pakrantėje, įkūrė tvirtovę, pavadintą „Mayrit“ (arba „Magerit“), kas arabiškai reiškia „vandens šaltinių vieta“. Ši tvirtovė turėjo ginti strategiškai svarbų kelią į Toledą. Tik 1085 metais, karaliaus Alfonso VI vadovaujamiems krikščionims atkovojus šias žemes, miestas pradėjo savo lėtą transformaciją.
Tikrasis Madrido aukso amžius prasidėjo 1561 metais, kai karalius Pilypas II perkėlė Ispanijos karalystės sostinę iš Toledo į Madridą. Šis sprendimas pakeitė miesto likimą amžiams. Madridas tapo Habsburgų imperijos centru, į kurį plūdo didikai, menininkai ir pirkliai. Būtent šiuo laikotarpiu buvo pastatyta didinga Plaza Mayor aikštė, tapusi viešų renginių, egzekucijų ir karališkų švenčių epicentru.
Vėliau valdžią perėmus Burbonų dinastijai, miestas pasipuošė dar didesne prabanga. Karolis III, vadinamas geriausiu Madrido meru, inicijavo daugybę viešųjų darbų: nutiestos plačios gatvės, pastatyti fontanai, tokie kaip Neptūno ir Kibelės, ir pradėti grandiozinių Karališkųjų rūmų (Palacio Real) statybos darbai. Miestas įgavo europietiškos sostinės bruožų, kuriais žavimės ir šiandien. XX amžius Madridui atnešė išbandymų – Ispanijos pilietinis karas paliko gilius randus, tačiau po Franko diktatūros pabaigos miestas atgimė su neįtikėtina jėga, tapdamas laisvės, kultūros ir avangardo simboliu, žinomu kaip „La Movida Madrileña“.
Meno aukso trikampis: Prado, Reina Sofía ir Thyssen-Bornemisza
Net jei nesate didelis meno gerbėjas, apsilankymas Madride neįsivaizduojamas be pasivaikščiojimo po vadinamąjį „Meno aukso trikampį“ (Triángulo del Arte). Čia, vienas šalia kito, įsikūrę trys pasaulinio lygio muziejai, kurių kiekvienas siūlo unikalią kelionę per meno istoriją.
- Prado muziejus (Museo Nacional del Prado): Tai Ispanijos meno šventovė ir vienas svarbiausių muziejų pasaulyje. Čia saugoma neprilygstama Ispanijos menininkų kolekcija, kurios karūnos deimantai – Diego Velázquezo „Meninos“ (Las Meninas), Francisco Goya „Juodieji paveikslai“ (Pinturas Negras) ir El Greco darbai. Prado – tai ne tik paveikslai, tai pasakojimas apie Ispanijos imperijos galią, religiją, karališkąjį dvarą ir žmogaus sielos gelmes. Skirkite tam bent pusdienį ir leiskite sau pasiklysti tarp šedevrų.
- Karalienės Sofijos muziejus (Museo Nacional Centro de Arte Reina Sofía): Jei Prado yra klasika, tai Reina Sofía – modernumo ir avangardo tvirtovė. Muziejaus širdis ir siela – tai Pablo Picasso monumentalus kūrinys „Gernika“ (Guernica). Stovėti priešais šį milžinišką drobės gabalą, vaizduojantį karo siaubą, yra sukrečianti patirtis. Be Picasso, čia rasite ir kitų XX amžiaus genijų, tokių kaip Salvadoras Dalí ir Joanas Miró, darbus. Muziejus įsikūręs buvusioje ligoninėje, o stikliniai liftai jo išorėje tapę savotišku modernaus Madrido simboliu.
- Thyssen-Bornemisza muziejus: Šis muziejus – tarsi tiltas tarp Prado klasikos ir Reina Sofía modernizmo. Jis siūlo neįtikėtinai išsamią kelionę per Vakarų meno istoriją nuo XIII amžiaus italų primityvistų iki XX amžiaus poparto. Jei norite per kelias valandas pamatyti visą meno evoliuciją – nuo Dürerio iki Roy Lichtensteino – tai ideali vieta. Kolekcija, kurią sukaupė baronas Hansas Heinrichas Thyssen-Bornemisza ir jo šeima, yra viena įspūdingiausių privačių meno kolekcijų pasaulyje.
Karališkasis Madridas: rūmai, aikštės ir sodai
Madrido didybė geriausiai atsiskleidžia jo centre, kur kiekvienas pastatas ir aikštė alsuoja karališka istorija.
Karališkieji rūmai (Palacio Real de Madrid) – tai didžiausi veikiantys karališkieji rūmai Vakarų Europoje, savo plotu lenkiantys net Versalį. Nors Ispanijos karališkoji šeima čia negyvena, rūmai tebenaudojami oficialioms valstybinėms ceremonijoms. Apsilankymas viduje pribloškia prabanga: didžiuliai sietynai, šilko apmušalai, freskomis išpuoštos lubos ir neįkainojami meno kūriniai. Būtinai užsukite į Karališkąją ginklinę, kurioje eksponuojama viena geriausių viduramžių ginklų ir šarvų kolekcijų pasaulyje, bei į Karališkąją vaistinę. Priešais rūmus plyti didinga Plaza de la Armería aikštė, o kitoje pusėje – neoklasikinė Almudenos katedra (Catedral de la Almudena), kurios statybos truko daugiau nei šimtą metų ir buvo baigtos tik 1993 metais.
Nuo rūmų atsiveria vaizdas į Sabatini sodus (Jardines de Sabatini) ir didžiulį Campo del Moro parką. Tai puikios vietos ramiam pasivaikščiojimui ir atsipūtimui nuo miesto šurmulio.
Netoliese yra ir kitos legendinės aikštės. Plaza Mayor – tai didžiulė stačiakampė aikštė, apsupta trijų aukštų pastatų su balkonais. Per savo istoriją ji matė visko: nuo karūnacijų ir bulių kautynių iki inkvizicijos teismų. Šiandien tai turistų pamėgta vieta su daugybe kavinių, kurioje nuolat šurmuliuoja gatvės menininkai. O Puerta del Sol („Saulės vartai“) yra tikrasis Ispanijos centras. Čia rasite „Nulinio kilometro“ plokštę, nuo kurios matuojami visi atstumai šalyje, garsiąją lokio ir žemuogmedžio skulptūrą (El Oso y el Madroño), kuri yra Madrido simbolis, bei senąjį pašto pastatą su laikrodžiu, kurio dūžiai skelbia Naujųjų metų pradžią visai Ispanijai.
Gastronominiai malonumai: nuo tapas iki „churros“
Kalbėti apie Madridą ir nepaminėti maisto būtų nuodėmė. Miesto gastronominė kultūra yra tokia pat gyvybinga ir įvairi kaip ir pats miestas.
Tapas kultūra: Madridas yra tapas sostinė. Tačiau „tapas“ čia – tai ne tiek patiekalas, kiek socialinis ritualas. Populiariausi rajonai, tokie kaip La Latina ar Las Huertas, sekmadienio popietėmis prisipildo žmonių, keliaujančių iš vieno baro į kitą (isp. „ir de tapas“). Kiekviename bare užsisakius gėrimą (dažniausiai alaus „caña“ arba vyno taurę), nemokamai gaunamas nedidelis užkandis. Tai gali būti bet kas: nuo paprastų alyvuogių ar bulvių traškučių iki sudėtingesnių patiekalų, kaip antai „patatas bravas“ (keptos bulvytės su aštriu padažu), „tortilla española“ (ispaniškas omletas su bulvėmis) ar „croquetas“ (kroketai su kumpiu ar menke).
Tradiciniai patiekalai: Vienas garsiausių Madrido patiekalų yra „cocido madrileño“ – sotus avinžirnių troškinys su įvairia mėsa ir daržovėmis. Tradiciškai jis valgomas per tris etapus: pirmiausia sultinys su makaronais, po to avinžirniai ir daržovės, o galiausiai – mėsa. Kitas privalomas paragauti dalykas – tai „bocadillo de calamares“, sumuštinis su keptais kalmarų žiedais. Geriausių ieškokite baruose aplink Plaza Mayor aikštę. O smaližiams Madridas siūlo legendinį desertą – „churros con chocolate“. Tai gruzdintos tešlos lazdelės, kurias reikia mirkyti į tirštą, karštą šokoladą. Garsiausia vieta joms ragauti – visą parą veikianti „Chocolatería San Ginés“.
Turgūs: Norintiems pamatyti ir paragauti visko vienoje vietoje, būtina apsilankyti San Miguel turguje (Mercado de San Miguel). Tai istorinis stiklo ir metalo pastatas, paverstas gurmanų rojumi. Čia rasite visko: nuo šviežių austrių ir jūros gėrybių iki geriausio vytinto kumpio („jamón ibérico“), sūrių, vyno ir, žinoma, tapas.
Žaliosios oazės ir naktinis gyvenimas
Kai miesto šurmulys ima varginti, Madridas siūlo atsipūsti savo nuostabiuose parkuose. Didžiausias ir garsiausias – Retiro parkas (Parque del Buen Retiro). Tai buvę karališkieji sodai, dabar atviri visiems. Čia galima išsinuomoti valtelę ir paplaukioti tvenkinyje prie Alfonso XII paminklo, pasigrožėti stikliniu Krištolo rūmų (Palacio de Cristal) grožiu ar pasiklysti rožyne (Rosaleda). Sekmadieniais parkas virsta tikra scena – čia groja muzikantai, pasirodo lėlininkai, o vietiniai tiesiog mėgaujasi saule ir bendravimu.
Saulei nusileidus, Madridas atgyja iš naujo. Naktinis gyvenimas čia legendinis. Kiekvienas rajonas turi savo charakterį: Malasaña – alternatyvios kultūros ir roko barų epicentras; Chueca – gyvybingas ir stilingas LGBT bendruomenės centras; Salamanca – prabangių kokteilių barų ir klubų rajonas. Vakarienė čia prasideda vėlai, apie 9 ar 10 valandą vakaro, o į klubus žmonės renkasi tik po vidurnakčio ir švenčia iki pat ryto.
Neatsiejama Madrido kultūros dalis yra flamenkas. Nors šio meno šaknys yra Andalūzijoje, būtent Madride veikia geriausi „tablaos“ – specializuoti flamenko klubai, kuriuose galima pamatyti aukščiausio lygio pasirodymus. Aistringas šokis, verksmingas dainavimas („cante“) ir virtuoziškas grojimas gitara palieka neišdildomą įspūdį.
Atraskite kitokį Madridą
Be pagrindinių lankytinų vietų, Madridas slepia ir daugybę mažiau žinomų perlų. Aplankykite Debod šventyklą (Templo de Debod) – autentišką Senovės Egipto šventyklą, kurią Egiptas padovanojo Ispanijai. Ypač gražu čia saulei leidžiantis. Sekmadienio rytais nukeliaukite į El Rastro – didžiausią ir seniausią sendaikčių turgų po atviru dangumi, kur galima rasti visko – nuo antikvarinių baldų iki drabužių ir suvenyrų. Meno mylėtojams verta užsukti į jaukų Sorolla muziejų, įsikūrusį paties dailininko name-studijoje, kur eksponuojami jo šviesos ir spalvų kupini paveikslai.
Madridas – tai miestas, kurį reikia patirti visais pojūčiais. Tai pokalbių triukšmas tapas bare, flamenko gitaros garsai, saulės spinduliai Retiro parke, „Gernikos“ paveikslo galia ir karštų „churros“ skonis ankstyvą rytą. Tai miestas, kuris priima kiekvieną išskėstomis rankomis ir dovanoja nepamirštamas akimirkas. Leiskitės į kelionę ir atraskite savo Madridą – karališką, audringą ir be galo gyvybingą.