Ar kada nors, eidami per žydinčią vasaros pievą, atkreipėte dėmesį į kuklius, baltus ar švelniai rožinius žiedynų skėčius, svyruojančius ant tvirtų stiebų? Tai – paprastoji kraujažolė (lot. Achillea millefolium), augalas, kurio pavadinimas lietuvių kalboje išduoda vieną svarbiausių jo savybių. Tačiau už šio paprasto vardo slepiasi tūkstantmetė istorija, mitais apipinta praeitis ir neįtikėtinai platus pritaikymo spektras, toli pranokstantis vien kraujavimo stabdymą. Tai ne tik pievų gėlė, bet ir viena galingiausių vaistažolių, kurią verta pažinti ir turėti savo namų vaistinėlėje.
Šiandien mes leisimės į išsamią kelionę po kraujažolės pasaulį. Išsiaiškinsime, kodėl senovės graikų didvyris Achilas nešiodavosi ją į mūšio lauką, kaip mūsų senoliai naudojo ją kasdieniame gyvenime ir kokias jos paslaptis atskleidžia šiuolaikinis mokslas. Pasiruoškite atrasti nepaprastą galią, slypinčią viename labiausiai paplitusių Lietuvos augalų.
Istorijos vingiai: Kraujažolė mituose ir liaudies medicinoje
Kraujažolės istorija tokia pat sena, kaip ir pati civilizacija. Jos pėdsakų rasta net neandertaliečių kapavietėse, kas leidžia manyti, jog šio augalo gydomosiomis savybėmis buvo naudojamasi dešimtis tūkstančių metų. Tačiau labiausiai jos vardą išgarsino Antikos mitai.
Mitologinė Kilmė: Achilo Žolė
Lotyniškas augalo pavadinimas Achillea yra tiesiogiai susijęs su legendiniu graikų kariu Achilu. Pasak mito, kentauras Chironas, išmintingas gydytojas ir mokytojas, išmokė Achilą ne tik karybos meno, bet ir žolelių paslapčių. Būtent kraujažolę Achilas naudojo gydydamas savo karių žaizdas Trojos karo metu. Legenda pasakoja, kad ši žolė padėdavo greitai sustabdyti kraujavimą ir apsaugoti nuo infekcijų. Dėl šios priežasties augalas ir gavo „Achilo žolės“ vardą, kuris išliko iki šių dienų.
Viduramžių Kariai ir „Herba Militaris“
Kraujažolės, kaip karių pagalbininkės, šlovė nenublanko ir viduramžiais. Dėl savo gebėjimo stabdyti kraujavimą ji buvo vadinama herba militaris (kareivių žolė) ir buvo privaloma kiekvieno riterio ar kareivio krepšyje. Prieš mūšį kariai apsirūpindavo džiovintomis kraujažolėmis, o sužeidimo atveju sutrintus jos lapus ar žiedus dėdavo tiesiai ant žaizdos.
Lietuviškos Tradicijos ir „Šimtalapė“
Lietuvoje kraujažolė taip pat turi gilias tradicijas. Be pagrindinio „kraujažolės“ pavadinimo, ji dar vadinama daugybe kitų vardų: šimtalapė, kruvina žolė, nosies krapštukas, lauko apynėlis. Kiekvienas vardas atspindi tam tikrą augalo savybę. „Šimtalapė“ (nuoroda į lotynišką millefolium – tūkstantis lapų) apibūdina jos smulkiai karpytus, plunksniškus lapus. „Kruvina žolė“ ir „nosies krapštukas“ (nes sukišus į nosį sustabdydavo kraujavimą) nurodo tiesioginę jos paskirtį.
Mūsų proseneliai kraujažolę vertino ne tik kaip žaizdų gydytoją. Jos arbata buvo geriama norint pagerinti apetitą, sumažinti pilvo skausmus, palengvinti atsikosėjimą sergant peršalimo ligomis. Moterys ją naudojo menstruacijų skausmams malšinti ir ciklui reguliuoti. Kraujažolės vonios padėdavo nuraminti sudirgusią odą, o jos garais gydydavo slogą.
Kas slypi kraujažolės žieduose? Veikliųjų medžiagų lobynas
Už įspūdingų kraujažolės gydomųjų savybių slypi sudėtinga ir turtinga cheminė sudėtis. Šis kuklus augalas yra tikra biologiškai aktyvių medžiagų saugykla. Štai keletas svarbiausių komponentų, suteikiančių kraujažolei jos galią:
- Alkaloidai: Visų pirma – achileinas. Būtent ši medžiaga, kaip manoma, yra atsakinga už kraujažolės gebėjimą skatinti kraujo krešėjimą ir stabdyti kraujavimą.
- Flavonoidai: Apigeninas, liuteolinas ir kiti flavonoidai veikia kaip stiprūs antioksidantai ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Jie padeda mažinti spazmus, todėl kraujažolė veiksminga esant virškinamojo trakto ar menstruacijų skausmams.
- Eteriniai aliejai: Kraujažolės eteriniame aliejuje yra tokių medžiagų kaip chamazulenas, kamparas, pinenas. Chamazulenas, susidarantis distiliacijos metu, suteikia aliejui būdingą mėlyną spalvą ir pasižymi ypač stipriu priešuždegiminiu ir antialerginiu poveikiu.
- Taninai: Šios rauginės medžiagos suteikia augalui sutraukiančių savybių. Dėl jų kraujažolė padeda sutraukti audinius, stangrinti odą ir mažinti uždegimą tiek išorėje, tiek viduje.
- Salicilo rūgšties pirmtakai: Augale randama junginių, kurie organizme gali virsti salicilo rūgštimi – natūralia aspirino giminaite. Tai paaiškina, kodėl kraujažolė padeda malšinti skausmą ir mažinti karščiavimą.
- Karčiosios medžiagos: Jos stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, taip gerindamos apetitą, virškinimą ir maisto medžiagų pasisavinimą.
Kraujažolės galia: nuo žaizdų gydymo iki virškinimo gerinimo
Dėl savo turtingos sudėties kraujažolė yra nepaprastai universali vaistažolė. Jos pritaikymo sritys apima daugybę sveikatos sutrikimų.
Kraujavimo stabdymas: pagrindinė kraujažolės misija
Tai – pati žinomiausia kraujažolės savybė. Ji veiksminga stabdant nedidelį išorinį kraujavimą iš įpjovimų, nubrozdinimų ar net kraujavimą iš nosies. Tam galima naudoti šviežiai sutrintus ir ant žaizdos uždėtus lapus arba miltelius, pagamintus iš džiovintos žolės. Kraujažolė ne tik skatina kraujo krešėjimą, bet ir veikia antiseptiškai, padėdama apsisaugoti nuo infekcijos.
Pagalba virškinimo sistemai
Kraujažolė – puikus pagalbininkas esant įvairiems virškinimo sutrikimams. Dėl karčiųjų medžiagų ji veikia kaip tonikas, gerinantis apetitą ir virškinimą. Jos arbata, išgerta prieš valgį, skatina skrandžio sulčių gamybą. Dėl spazmus atpalaiduojančių savybių ji padeda esant pilvo pūtimui, diegliams ir spazminiams skausmams, susijusiems su dirgliosios žarnos sindromu.
Natūrali priemonė nuo peršalimo ir karščiavimo
Kraujažolė yra puiki diaforetinė priemonė, t. y. skatinanti prakaitavimą. Karšta jos arbata, išgerta prasidedant peršalimui ar gripui, padeda „išprakaituoti“ ligą ir sumažinti karščiavimą. Ji stimuliuoja kraujotaką ir padeda organizmui greičiau atsikratyti toksinų. Be to, jos priešuždegiminės savybės padeda malšinti gerklės skausmą ir lengvinti atsikosėjimą.
Moters sveikatos sąjungininkė
Nuo seno kraujažolė buvo laikoma moterų žole. Ji padeda reguliuoti menstruacijų ciklą, ypač esant per gausioms ar nereguliarioms mėnesinėms. Dėl spazmus malšinančių savybių ji yra veiksminga priemonė menstruaciniams skausmams ir spazmams lengvinti. Taip pat manoma, kad ji gali padėti palengvinti kai kuriuos menopauzės simptomus.
Odos priežiūra ir uždegimų malšinimas
Išoriškai naudojama kraujažolė yra tikras išsigelbėjimas probleminei odai. Jos nuovirų kompresai ar vonelės padeda gydyti spuogus, egzemą, bėrimus ir kitus odos uždegimus. Dėl sutraukiančių savybių ji puikiai tinka riebiai odai, padeda sutraukti poras. Tepalai su kraujažolės ekstraktu skatina odos gijimą, mažina randus ir padeda esant sumušimams.
Kaip naudoti kraujažolę? Praktiniai patarimai
Norint pasinaudoti kraujažolės teikiama nauda, svarbu žinoti, kaip ją teisingai paruošti ir vartoti.
Kraujažolių arbata
Tai populiariausias vartojimo būdas. Arbatai paruošti jums reikės 1–2 arbatinių šaukštelių džiovintos kraujažolės žolės (lapų ir žiedų). Užpilkite juos stikline (apie 200 ml) verdančio vandens ir palikite prisitraukti 10–15 minučių, uždengę indą. Nukoškite. Gerkite po stiklinę 2–3 kartus per dieną. Virškinimui gerinti arbatą gerkite 30 minučių prieš valgį. Nuo peršalimo ar karščiavimo gerkite karštą.
Išorinis naudojimas: kompresai ir pavilga
Odos problemoms spręsti ar nedidelėms žaizdoms gydyti galima paruošti stipresnį nuovirą. 2 valgomuosius šaukštus žolės užpilkite stikline vandens, pavirkite ant silpnos ugnies 5 minutes, leiskite atvėsti ir nukoškite. Šiame nuovire suvilgykite švarų audinio gabalėlį ir dėkite ant pažeistos vietos kaip kompresą. Esant kraujavimui iš nosies, galima įkišti nuovire suvilgytą vatos tamponėlį. Jei po ranka turite šviežią augalą, tiesiog sutrinkite kelis lapus tarp pirštų, kol išsiskirs sultys, ir uždėkite šią masę ant įpjovimo ar nubrozdinimo.
Kraujažolių tinktūra (spiritinis ekstraktas)
Tinktūra – tai koncentruota ir ilgai negendanti priemonė. Ją galima pasigaminti užpylus smulkintą kraujažolės žolę degtine ar spiritu (santykis maždaug 1:5, t.y. 1 dalis žolės ir 5 dalys skysčio) ir palikus tamsioje vietoje 2–4 savaites, kasdien pakratant. Nukošus vartojama po 20–30 lašų, praskiedus nedideliu kiekiu vandens, 2–3 kartus per dieną.
Rinkimas ir džiovinimas: kaip teisingai pasiruošti atsargų?
Kraujažolę geriausia rinkti jos žydėjimo metu – nuo birželio iki rugsėjo. Rinkimui pasirinkite saulėtą dieną, kai ant augalų nebėra rasos. Pjaukite viršutinę augalo dalį (apie 15–20 cm) su žiedais ir lapais.
Labai svarbu rinkti augalus švariose vietose, toli nuo judrių kelių, pramonės įmonių ar tręšiamų laukų. Surinktas kraujažoles suriškite į nedidelius ryšulėlius ir pakabinkite žiedais žemyn gerai vėdinamoje, tamsioje ir sausoje patalpoje (pvz., palėpėje ar pastogėje). Niekada nedžiovinkite žolelių saulėje, nes ji sunaikina veikliąsias medžiagas. Gerai išdžiūvusi žolė lengvai trupa tarp pirštų. Ją laikykite sandariai uždarytuose stikliniuose induose ar popieriniuose maišeliuose tamsioje vietoje.
Svarbūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Nors kraujažolė yra natūrali ir daugeliui saugi priemonė, kaip ir bet kuri vaistažolė, ji turi tam tikrų kontraindikacijų ir reikalauja atsargumo.
- Nėštumas ir žindymas: Kraujažolės nereikėtų vartoti nėštumo metu, nes ji gali stimuliuoti gimdos susitraukimus. Dėl saugumo jos taip pat reikėtų vengti žindymo laikotarpiu.
- Alergijos: Žmonės, alergiški astrinių (Asteraceae) šeimos augalams, tokiems kaip ramunėlės, medetkos, pelynai ar ambrozijos, gali būti alergiški ir kraujažolei.
- Sąveika su vaistais: Dėl kraujo krešėjimą veikiančių savybių, kraujažolės reikėtų atsargiai vartoti žmonėms, kurie geria kraują skystinančius vaistus (pvz., varfariną). Prieš vartojant būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
- Jautrumas saulei: Ilgalaikis ir gausus kraujažolės vartojimas kai kuriems žmonėms gali padidinti odos jautrumą saulės šviesai (fotosensibilizacija).
Prieš pradedant vartoti kraujažolę gydymosi tikslais, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate kitus vaistus, visuomet pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Pabaigai
Paprastoji kraujažolė – tai gyvas įrodymas, kad gamtos vaistinė yra atvira mums visiems, tereikia mokėti ja naudotis. Šis kuklus, bet galingas augalas, lydėjęs žmoniją nuo seniausių laikų, ir šiandien neprarado savo aktualumo. Nuo žaizdų gydymo mūšio lauke iki pagalbos esant kasdieniams negalavimams – kraujažolė yra tikras gamtos lobis. Tad kitą kartą vaikščiodami po pievą, stabtelėkite prie balto kraujažolės skėčio ir prisiminkite joje slypinčią tūkstantmetę išmintį ir galią. Pažindami ir atsakingai naudodami tokias dovanas, mes ne tik stipriname savo sveikatą, bet ir atkuriame prarastą ryšį su mus supančia gamta.